Esu žmogus, kuris turi tikslą ir dėl jo kovoja iki galo. Prieš penkerius metus išsikėliau tikslą vykti gyventi į Taliną, į miestą, kurį taip nuoširdžiai įsimylėjau. Taip ir padariau – jau metai čia gyvenu ir dirbu.
Kai manęs paklausia, ką aš dirbu, atsakau – esu atsakinga už Lietuvos skyrių kompanijoje. Taip, tai mano pareigos, kurias užsitarnavau labai greitai. Po 1,5 mėnesio manęs vadovas paprašė būti atsakingai už Lietuvos skyrių, nes pamatė, kad esu iniciatyvi, daug kuo domiuosi, o dabar ir daug žinau, todėl vadovai visuomet konsultuojasi su manimi prieš priimdami bet kokį sprendimą, susijusį su Lietuvos departamentu.
Tačiau viena yra žinoti, kita – daryti. Deja, šioje kompanijoje priimti sprendimą trunka 1-3 mėnesius, o po to dar tiek pat trunka jo įgyvendinimas.
Būtent dėl tokio estiško greičio mano lietuviškos smegenys pradėjo gaminti idėjas, kurios leidžia išreikšti save kitur. Tai reiškia, kad tik aš viena esu atsakinga už saviraišką, todėl privalau imtis atitinkamų veiksmų. Labai teisingai Algirdas Karalius savo knygoje „Greiti pinigai“ teigė: „Turtėja ne tie, kas parduoda savo laiką, o tie, kas išmoks tą laiką ir pinigus investuoti, ir su kiekvienais metais jie jų gauna vis daugiau.“
Tuo tarpu kol jie mąsto, galvoja, svarsto, į mano galvą, kaip aš vadinu, neišnaudotą potencialą, priteka tos stebuklingos dirvos, kuri pradeda „gaminti“ idėjas. Viso to rezultatas – sukurtas tinklalapis apie Taliną, pradėtas organizuoti motyvacinis renginys Vilniuje, darbas bei kuriamas verslo planas.
Kaip ir minėjau, mano tėvai kraustosi dėl to iš proto, tačiau ar tai taip blogai? NE!
Mano manymu, tai nėra blogai, nes: 1) kada save išbandyti, jei ne dabar? 2) kada išsiaiškinti, kuriuo keliu Tau teisingiausia eiti? 3) kada suklysti ir išmokti pamoką, jei ne dabar?
Taip, aš neturiu šeimos, todėl galiu dirbti ir kopti karjeros laiptais. Tačiau Lietuvoje yra šimtai pavyzdžių, kurie įrodė, kad galima pasiekti daug ir dar daugiau esant net sunkiausioms aplinkybėms. Ką aš tuo noriu pasakyti?
Mes susiduriame su daug stereotipų, tokių kaip: pabaigęs mokyklą būtinai turi stoti į universitetą, nes kolegija „ne lygis“. Netiesa! Gali studijuoti kolegijoje ar stengtis įgauti amatą profesinėje mokykloje, svarbiausia – kiek sau leidi tikėti savimi, kad TU GALI. Jei patikėsi savimi ir savo potencialu, tuomet ir universitetas, kolegija, profesinė mokykla, darbo rinka bei verslininkai nebus kalti, kad nesuteikė Tau darbo, o ir Darbo biržos durų nereiks varstyti (nebent tavo verslui tai bus naudinga).
Atsižvelkime į kitą faktorių – mes ne jaunėjame, deja. Metams bėgant didėja poreikiai, infliacija, galiausiai, tikimybė, kad susirgsim, todėl ir pajamų kiekis mums bus reikalingas didesnis. Tai reiškia, tam, kad išlaikytume tą lygį, kuriame gyvename dabar, ateityje mums reikės bent kelis kartus padidinti savo pajamas.
Mūsų pensinis amžius ilgėja, todėl reikės turėti ir lėšų išgyventi ilgesnį gyvenimo laikotarpį ir tai reiškia, kad už tai ne valstybė, ne organizacijos ar darbdaviai yra atsakingi, tik TU!
Nekreipk dėmesio į tai, kas yra bloga, koncentruokis į tai, kas yra gera – sėkmingus žmones, savanorius, vaikus, kupinus gerų norų ir visada su šypsena.
Mažiau praleisk laiko prie televizoriaus, dažniau draugauk su knyga, tam, kad suprastum, jog jei JI/JIS galėjo, gali IR TU!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
