Nebuvo „Chevron“
Visi stovėjo eilėse, skundė, o jei paburnodavo, kad vandens maža – ligoninė, dar anksčiau, – tas pats Sibiras. Ir staiga įvyko didžiausia neteisybė pasaulyje – leido išvažiuoti ir pamatyt pasaulį, patiems tvarkytis, spręsti, kur ir kaip norime keliauti. Man anksčiau patiko vandenį vogt, bet va, uždraudė.
Eidavau iki šulinio ir vaidindavau, kad semiu vandenį. Iš tiesų, tai su kolegom iš slovakų kalbos verstus anekdotus apie uošvienę pasakodavom ir degtinę gerdavom. Dabar tik pabandyk darbe taip – atleis! Kur neteisybė? Jau išgert darbe nebegalima, net plytų nepasivogsi sodo namelio priestatui draustinyje. Kaip taip įmanoma? Grąžinkit senuosius laikus!
Žodžiu, dabar „Chevron“!
Visada prie ruso skaidrus tas vanduo buvo, bet sugriovė tobuląją valstybę žmonės, kurie prisigalvojo, kad anei vogt nebegalima, darbe gert nebegalima, universitete nusirašinėt draudžia (o kai nusirašai per kiekvieną egzaminą ir nusiperki bakalaurinį – tai, matai, gieda, jog vien „diplomo neužtenka“), žmonos mušt nebegalima, ką jau kalbėti apie vaikus... Baigėm vaikus mušt, iškart akropoliuose pradėjo juos vogt ir tvirkint. Dėl to dabar viskas žlugo. Kiekvieno lietuvio turtas padidėjo dešimtis kartų.
Šalies vertė, matuojant pagal bendrąjį vidaus produktą, pakilo daugiau nei penkis kartus, biudžetas padidėjo daugiau nei penkiolika kartų, o sąžiningai įgijusio išsilavinimą ir dirbančio aukštos kvalifikacijos darbą žmogaus gyvenimas pasidarė neapkenčiamas – nepropagandinis kinas, sniego arena, nauji daugiabučiai, gatvės, infrastruktūra, pieno ne viena, o dešimt rūšių, ką jau kalbėti apie televizorių ekranų skersmenį, telefonus, automobilius... Dar sakė, kažkokios teisės – žmogaus, žodžio, judėjimo, tikybos.
Grįžtam atgal
Už skaidrų vandenį atiduočiau viską – išsilavinimą laisvam universitete be propagandos, internetą užsiblokuočiau, gert litrais degtinę pradėčiau, visus, išskyrus „Aeroflot“, lėktuvus „Iskanderiu“ numuščiau ir sieną valstybės geležine tvora apjuosčiau, visą šaldytuvo turinį išmesčiau, atsisakyčiau dešrų, kumpių, šlaunelių, pasilikčiau tik daktarišką ir „tarybines“ pieniškas. Elektroninį liftą atjungčiau ir suoliukus išlupčiau iš kiemo, ekologinius autobusus į laužą priduočiau – kur tie „Ikarusai“?
Be to, jei badaut ir kentėt – tai visiems kartu, o tuos jaunuosius lietuvius iš Londono Sičio – investuotojus, bankininkus ir teisininkus – į Sibirą! Ko čia sąžiningai užsidirba šimtais kartų daugiau, nei aš sėdėdamas ant fotelio? Pradėjai „startupą“ – per kuprą ir į kolūkį! Programuoja čia visi, kas netingi, informatikas karvės nematęs, kaip į snukį duos?
Tai va. Užsidegė vanduo. Užvakar.
Kaimynų sūnus aplinkosaugos inžineriją baigė Londone, tai sakė, jog giluminis skaldymas Lietuvoj, kitų gėrybių paieškai, jau anksčiau kelis metus, gal dešimt, buvo daromas. Sakė, jog ir jokie sluoksniai nebuvo užteršti, nes sprogimai vyksta kilometro ar dviejų gylyje, o vanduo – 50 metrų gylyje.
Sakė, jog chemikalai, naudojami skalūnų gavyboj yra naudojami maisto pramonėje – sveikatai nepavojingi ir dar tikrins juos Aplinkosaugos ministerija. Sakė, Lietuvai nebereikės po du milijardus litų „Gazprom“ sumokėti už dujas kasmet, ir dar užsidirbs: įdarbins kelis tūkstančius žmonių, naujus kelius nuties, mokesčius mokės.
Nei vienas iš mano draugų komjaunuolių nekart mokesčių nemokėjom ir nemokėsim! Nei tada, kai prie Vagnoriaus su Landsbergiu iš fabrikų armatūras nešėm, nei tada, kai kontrabanda Gariūnuose prekiavom, nei dabar vežant cigaretes ir dyzelį iš Baltarusijos – nemokėsim mokesčių!
Dar dėl skalūnų, tas pats inžinierius sakė, jog Lietuva taps energetiškai nepriklausoma, dar konkurencingesnė, pakils ekonominė gerovė, bus investuojama į aplinką ir plėtojamas turizmas, dėl šimtamilijoninių užsienio investicijų į Vakarų Lietuvos infrastruktūrą ir darbo vietas.
Primokė amerikonai turbūt kapitalistinės propagandos. Gaunu trisdešimt rublių už komentarą ir galvoju, kodėl man skalūnai nepatinka? Skalūnų dujos – ne „Gazprom“, o Lietuvos, ir jas išgaut „Chevron“ padės. Čia tas pats lyg dujos – gėjai, juk visas blogis iš Vakarų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
