Lietuvis siunčia griežtą žinią Norvegijoje vagiantiems tautiečiams

Kur važiuosi, kur keliausi, lietuvį visur sutiksi. Ir būtų džiugu, jei tie lietuviai būtų kaip tikri broliai, o ne moliai. Bet apie viską iš pradžių. Dirbu Norvegijoje jau 30 metų. Žodžiu, pradėjau ten darbus, kai lietuviai galėjo tik seilę varvinti apie tokią šalį. Prisipažinsiu, pradžioje teko dirbti braškyne, vėliau picerijoje kepiau picas. Kai pramokau kalbą, perėjau į automobilių saloną vadybininku dirbti.

Norvegijoje plėšikaujantys lietuviai darosi vis įžūlesni.<br>123rf. asociatyvi nuotr.
Norvegijoje plėšikaujantys lietuviai darosi vis įžūlesni.<br>123rf. asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Seklys Sekliukas

Sep 20, 2013, 4:44 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 11:46 PM

Šauniai viskas sekėsi, bet man vis maža ir maža buvo. Nusprendžiau, kad esu vertas didesnio atlyginimo ir pradėjau ieškoti pelningesnio darbelio. Turiu pasakyti, kad automobilių salone uždirbdavau apie 15 000 litų į rankas, o gyvenamasis plotas nekainavo. Bet apie tai truputį vėliau.

Taigi, gyvenau sau rojuje, kur žmonės mandagūs, niekas nevagia, visi linksmi. Bet vieną dieną išaušo baisus rytas. Nežinau, kodėl, bet širdis jautė, kad kažkas negerai. Įsijungiau radiją, ir mano nuojauta pasitvirtino...

O Dieve, pamaniau. Juk jie nežino, ką daro! Tikriausiai nujaučiate, ką aš išgirdau? Taip, radijo pranešėjas skelbė, kad Norvegija atveria sienas Europai. Nežinojau, kaip sulaikyti ašaras. Rašiau laišką karaliui ir karalienei. Bandžiau aiškinti, kad leiskite ką tik norite, tik neleiskite į šalį lietuvių. Jie baisesni vagys nei čigonai, didesni klastūnai nei šamanai. Deja... Karališkoji šeima man neatrašė. Tiesa, aš vis dar laukiu laiško iš jų, nes juk būna, kad laiškai pasiekia adresatą pavėluotai...

Ramino mane ir kolegos. Sako, nebijok, mūsų valdžia viską apgalvojo, tad viskas valdoma. Pavargau jiems aiškinti, tad teko su baime laukti pirmųjų paukščių iš Lietuvos, kurie turėjo tuoj tuoj užplūsti.

Taigi grįžtu prie to, kad nebetenkino manęs vadybininko alga ir nusprendžiau išeiti iš to darbo. Kito darbo ilgai neteko ieškoti, nes pažįstamų daug, o ir visi gerbia mane, ant rankų nešioja. Gavau pasiūlymą eiti į direktoriaus postą. Čia jau ir alga šoktelėjo dvigubai. Na, gal aš jau truputį ir per daug čia pasakoju apie save,tad tesiu mintį,kuri ir yra pagrindinė šio straipsnio karalienė.

Nors norvegai ir lietuviai iš išvaizdos vienodi, nėra jokio ypatingo bruožo, kuo skirtumėmės, aš ir dauguma norvegų pastebime lietuvį minioje norvegų. „Tašytė“ per petį, treningiukas, ypatinga „gaidžio“ eisena. Tikiuosi, dėl eisenos apibūdinimo neužpyksite, nes tai tik pagyrimas. Kam teko matyti gaidį, kuris tarp vištų krūtinę išrietęs vaikšto ir sparnus išskėtęs mosikuoja, tikrai nesiginčys ir neužpyks. Be to, juk mėgdžioja žmogus tai,kas jam patinka?

Problema ta, kad šitie sparnuočiai tiek įžūlūs, kad viduryje dienos nesidrovi apvogti nieko neįtariantį norvegą. Iki sienų atvėrimo norvegai nežinojo tokio žodžio kaip „signalizacija“. O dabar net kameromis namus puošia.

Kodėl kreipiuosi į lietuvius? Todėl,kad jūs, jaunimas, labai suįžūlėjote. Užimate pirmą vietą Norvegijos kalėjimuose. Negana to, kad spėjome apsiprasti su vagimis, prasidėjo dar įžūlesni nusikaltimai. Viduryje baltos dienos į namą įsiveržia minėti paukščiai ir, sumušę bei surišę šeimą, išneša iš namo, viską kas vertinga.

Švedai jau pamokė vieną lietuvį ilgapiršti, paruošta jums porcija ir Norvegijoje. Jau masiškai skleidžiame žinią po šalį, kad visi būtų pasiruošę. Patariu jums, kad jūs nebebūsite taip toleruojami...Ne tik apsijuoksite prieš visą pasaulį, bet atsiminsite tą dieną per amžius. O grįžę į Lietuvą dar spragilų gausite iš vietinių už Lietuvos vardo teršimą.

Nusileisk, lietuviškas vagie, ant žemės ir nebepūsk savo krūtinės kaip gaidys. Būk įžvalgus kaip erelis, paslaugus kaip delfinas, bet ne pentinuotas kaip gaidys. Tada ir sektis pradės.

Žinoma, žinau, kad vagys patys šio straipsnio neskaitys, nes net jeigu jie skaityti ir moka, tai užtruktų per ilgai. Šį straipsnį parašiau tam, kad visi, kas perskaitys, informuotų giedorėlius iš Lietuvos, kad pirtis jau užkurta, tad belieka daryti išvadas.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.