Po mergaitės išprievartavimo ir gyvos sudeginimo prasidėjo diskusijos, ar neverta grąžinti mirties bausmę. Nesutinku visiškai. Tokie išsigimėliai nėra verti nė injekcijos, kuri juos užmigdytų.
Šalyje turime nuostabių žmonių, kurie laukia organo, nes tik taip galės tęsti gyvenimą. Kodėl negalime žmogžudžio, kuris padarė sveiku protu nesuvokiamą nusikaltimą, paguldyti ant stalo ir išimti organus, kurie suteiktų kitiems viltį gyventi? Tai būtų dar ir puiki prevencinė priemonė, visiems linkusiems į žiaurius nusikaltimus.
Juk jeigu kažkas, prieš darydamas nusikaltimą pagalvotų, kas jo lauks, kai bus sugautas, tikrai susimąstytų. O jei nesusimąstytų, tai bent vėliau savo organais išgelbėtų kelias gyvybes. Ar nebūtų tai teisinga? Kiek sutaupytų valstybė, nešerdama tokių atmatų?
Žinoma, iškyla klausimas, ar nebūtų taip, kad laukiantis organo atsisakytų tokios dovanos iš tokios padugnės? Šventai tikiu, kad problemos čia nebūtų, nes žmogui, kuris laukia stebuklo, tikrai nerūpėtų, iš kokio žmogaus jam bus persodinami organai. Be to, laukiančiųjų daug, tad vienam atsisakius, galimybė atitektų kitam. Juk šunį, kuris nemoka kalbėti ir negali paaiškinti, kodėl įkando, vienareikšmiškai siunčiame myriop, tai kodėl negalime būti ta pirmoji šalis, kuri įvestų teisingumą, kai žudikas virstų gyvybių gelbėtoju?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
