Draugė pasiūlė paskambinti 112, bijojau, bet įsidrąsinau ir paskambinau. Pasakiau savo rūpestį. Operatorė pasakė mano sūnaus vardą, paklausė, ar ne jis pasimetė. Apimta streso nieko negalėjau pasakyti.
Po to operatorė pasakė, kad sūnus manęs laukia policijoje. Buvo tiek žmonių, bandžiau prasibrauti, nežinojau, kur policija, man operatorė viską paaiškino. Greitai pamačiau policijos ekipažą ir nulėkiau ten. Nulėkiau ten ir radau sūnų su policininkais šnekučiuojantis ir geriant arbatą su sausainiais. Vaikas žaidė su jais, jam buvo ramu.
Apsikabinau savo vaiką, padėkojau policininkams. Ir nepažįstamai tetai mintyse. Kad ji vaiką ten nuvedė. Vaikui nupirkau traškučių, jis buvo toks laimingas. Nes šiaip aš jų niekada neperku.
Esu labai dėkinga, kad vaikas nepatyrė streso ir nesuprato, į kokį pavojų buvo patekęs. Jeigu skaitot ar atsimenat, esu jums labai dėkinga.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
