Istorija apie nesėkmingą Tomo (vardas pakeistas. – Red.) darbą Vokietijoje su „Bendraukime“ pasidalijo Laima Butkutė.
„Prieš kelias savaites Tomas kreipėsi į bendrovę „Ekker Group“ dėl darbo Vokietijoje. Suviliojęs skelbimas žadėjo atlyginimą 8,50 euro už valandą, „1400 eurų +viršvalandžiai“ atlyginimą per mėnesį ir gyvenamąjį būstą netoli darbo vietos. Tas pačias sąlygas agentūros darbuotoja žadėjo ir žodžiais.
Nors Lietuvos įstatymas draudžia už tarpininkavimą imti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius, bendrovės „Ekker Group“ vadybininkė informavo, kad reikės susimokėti 700 litų. Aišku, sutartyje tas mokestis buvo pavadintas „už konsultavimo paslaugas“, kuris Lietuvoje yra legalus. Tiesa, per paskutinį apsilankymą prieš pat išvykimą ši suma sumažėjo iki 600 litų, tačiau paaiškėjo, kad tik nuvykus į Vokietiją kitai agentūrai teks sumokėti dar 300 eurų administracinį mokestį“, – rašoma „Bendraukime“ pasiekusiame laiške.
Visi Tomo nemalonumai, anot laiško, prasidėjo tik nuvykus. „Nors „Ekker Group“ agentūra žadėjo apgyvendinti dviviečiame kambaryje už 250 eurų per mėnesį, realybėje jis buvo apgyvendintas aštuonviečiame kambaryje ir jau už 270 eurų per mėnesį.
Agentūros darbuotoja žadėjo, kad gyvenamoji vieta bus šalia darbo vietos. Aišku, ir tai tebuvo didžiulis melas. Norint pasiekti darbą, teko važiuoti apie 18 kilometrų traukiniu ir dar apie 30 kilometrų mašina“, – rašoma laiške.
Apie naują darbuotoją darbdavys net nežinojo?
„Nuvykęs Tomas sužinojo, kad ir tame pažadėtame darbe jo niekas net nelaukė, tai yra niekas apie jo atvykimą net nebuvo informuotas.
Kaip vėliau paaiškėjo, žadėto atlyginimo taip pat net ir būti negali, nes darbas yra absoliučiai be garantijų ir, kaip paaiškino darbdavys, mokama tik už padarytą darbą. Taigi jokio valandinio atlyginimo net nėra. O ir paties darbo yra labai mažai. Tačiau net ir norint šį darbą dirbti, to padaryti legaliai nebuvo galimybių“, – rašoma laiške.
Esą į žadėtą darbą priima tik asmenis, įsiregistravusius kaip įmonė. „Toks asmuo pats atsakingas už mokesčių mokėjimą, o „darbdavys“ neturi jokių įsipareigojimų (tokia sistema Vokietijoje legali). Tačiau Tomui pabandžius gauti mokesčių mokėtojo numerį, tai pasirodė misija neįmanoma – tas namas, kuriame jis buvo apgyvendintas, yra juodajame sąraše ir ten gyvenantiems žmonėms mokesčių mokėtojo numerio nebeišduoda“, – rašė istorijos autorė L.Butkutė.
Tomas pasakojo, kad agentūros Vokietijoje atstovė, sužinojusi, jog neįmanoma tuo adresu gauti numerio, bandė klastoti Tomo registruotą gyvenamąją vietą, bet nepavyko. „Tuomet ji parūpino Tomui dokumentą, leidžiantį dirbti kaip asmeniui, ir pasakė, kad įdarbins ir taip, nors Tomas turėjo dokumentą iš darbdavio, kur juodu ant balto parašyta, kad jie priima tik įmones. Kitą dieną jiems nuvykus į Mokesčių inspekciją, ta pati agentūros atstovė dar kartą bandė klastoti jo gyvenamosios vietos registraciją – Tomui net nežinant jį pristatė kaip savo brolį. Bet ir tai nesuveikė“, – rašoma „Bendraukime“ pasiekusiame laiške.
Tomui esą buvusios likusios tik dvi išeitys: grįžti atgal į Lietuvą arba likus Vokietijoje bandyti dirbti nelegaliai. Toks darbas esą būtų buvęs be jokių garantijų, kad bus sumokėtas atlyginimas.
Kvailio vietoje Vokietijoje likęs Tomas nusprendė grįžti į Lietuvą ir sako labai nustebęs, kad darbą žadėjusi agentūra atsisakė grąžinti pinigus.
Lietuvis ne dirbo, o snaudė?
Kitokią įvykių versiją pateikė bendrovė „Ekker Group“. „Kreipdamasis į mūsų agentūrą vadinamasis Tomas pageidavo išvykti dirbti į Vokietiją. Mes jam suteikėme visą reikalingą informaciją apie įsidarbinimo galimybes, gyvenamą būstą, pasitikimą, dokumentų tvarkymą ir panašiai. Turime pabrėžti, kad Tomas nekalbėjo vokiečių kalba, tą parodo ir jo užpildyta gyvenimo aprašymo forma. Todėl mes jam paruošėme įsidarbinimo anketą užsienio kalba, organizavome jo pasitikimą Vokietijoje ir apgyvendinimą“, – sakoma bendrovės atsakyme.
„Ekker Group“ teigimu, netiesa, kad lietuvis gyveno perpildytame bute, ir pateikė nuotraukas, kurios esą rodo, jog šiame trijų kambarių bute apgyvendinti daugiau kaip 6 asmenis neįmanoma.
„Taip pat kelionė į darbo vietą nebuvo tokia ilga, kaip teigia vaikinas, nes fabrikas yra apytiksliai už 10 kilometrų nuo gyvenamosios vietos.
Turime paneigti visą informaciją apie nelegalų Tomo įdarbinimą. Mūsų partneriai Vokietijoje pradėjo visą įdarbinimo dokumentų tvarkymo praktiką ir padėjo Tomui, kuris pats vokiškai nekalbėdamas negalėjo jų susitvarkyti. Visai kitą informaciją turime iš darbdavio“, – tvirtino „Ekker Group“.
Pasak agentūros, jau pirmosiomis darbo dienomis Tomas sulaukė pastabų už „vangų darbą, snaudulį prie konvejerio, nevykdomą išdirbio programą, atsikalbinėjimą su linijos vadovu“.
„Galiausiai sužinojome, kad netrukus Tomas susikrovė daiktus ir nieko neįspėjęs išvyko. Grįžęs jis skambino mums reikalaudamas grąžinti pinigus. Darbdaviams Vokietijoje, kurie taip pat jam skambino po kurio laiko, Tomas pats pasakė, kad darbas jam nepatiko ir buvo per sunkus. Paklaustas, kodėl nesikreipė į mūsų agentūrą prašydamas pakeisti darbo vietą, jis tik atsakė, kad nenorėjo dirbti. Taigi paslaugos, už kurias buvo paimtas mokestis, buvo suteiktos. Bet jei žmogus, pasinaudojęs tomis paslaugomis, pats nusprendžia, kad nebenori dirbti, tai kodėl reikėtų grąžinti pinigus?“ – sakoma agentūros komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
