– O kur kava? – piktu tonu paklausė ji mūsų.
– Kokia kava? – nustebęs atsakiau, nes mes nepirkome jokios kavos.
Tada ji nusivedė mus į savo būdelę ir paprašė mano draugės, kad parodytų savo rankinę, mat joje turėjo būti pavogta kava. Žinoma, mes su drauge žinojom, kad jokios kavos nei ketinome vogti, nei vogėme, tad aš liepiau jai nerodyti rankinės. Kokią teisę apsaugos darbuotoja turi lįsti į privačią nuosavybę? Taigi paprašiau grėsmingosios apsauginės, kad parodytų filmuotą medžiagą, kaip mes paimame tą kavą ir tada tikrai parodysime rankinę bei leisimės apieškomi.
Tada pasidarė dar linksmiau. Ji atsuko kameras, kuriose matyti, kaip mes einame pro kavos skyrių: „Štai jūs einate, kava yra“, tada atsuko kitą kadrą: „Jūs praėjote, o kavos jau nebėra“. Tai man tik sukėlė piktą juoką. Pasakiau, kad šitas vaizdo įrašas nieko neįrodo ir tegu parodo, kaip mes paimame tą nelemtą kavą, arba kvieskit policiją, tada jie galės mus apieškoti. Ji tik išlemeno, kad užtruks daug laiko, kol atsuks kameras.
Kadangi aš jau vėlavau į darbą, tai leidau jai mus apieškoti, įvairiai pašiepdamas ją: „Paieškokit gobtuve“ tariau, bet jai tikrai nebuvo juokinga...
Galiausiai ji tik tyliu balseliu ištarė: „Atsiprašau, toks mano darbas“.
Po velnių, jos darbas – įsitikinus šimtu procentų, kad įvyko vagystė, taip elgtis su žmonėmis. Juk aplink buvo ir kitų pirkėjų, kurie matė, kaip mus lyg didžiausius vagis nusiveda į apsaugos būdelę...
Išėjus iš parduotuvės buvo labai gaila, kad dėl skubėjimo leidausi pažeisti savo garbę ir orumą. Taigi, patarimas visiem: jei kada pakliūsite į panašią situaciją ir žinosite, kad esate tikrai nekalti, pakovokite už savo orumą!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
