Iš tiesų, tai tas tipas nėra mano draugas, bet straipsnis ne apie tai.
Apie Rusiją aš kartais parašau. Kaip be jos, be tos kompleksuotos didelės meškos, kuri, norėdama pasirodyti dar didesnė mindo savo pačios letenas ir svajodama maitintis saldžiu medumi, sukuria tik piktų bičių spiečius aplinkui.
Nereikia letenų kišti prie svetimo gero, avilių svetimų vartyti, tuomet ir snukis liks sveikas.
Gerai, šalin animacines alegorijas, prie esmės.
Kartais tenka išgirsti, neva lygiuojantis į progresyviausias tautas ir visuomenes, mums reikėtų perimti tokias pat progresyvias ir galingas gynybos strategijas beigi technologijas. Tokie „analitikai“ aiškina, kad „būdami realistais“ neįstengsime pasivyti savo kaimynių-NATO senbuvių naikintuvų, tankų ar artilerijos skaičiumi, bet galime būti „tokie kaip Šveicarija, kur kiekvienas pasiruošęs ginti savo šalį“.
Mano paviršutinišku įsitikinimu, nebūsime tokie. Niekada. Negaminsime laikrodžių, nesuskirstysime savo šalies kantonais ir kariuomenės tokios neturėsime. Banaliai – dėl pinigų kiekio, jei smulkiau – dėl mentaliteto, politinių, ekonominių, socialinių, gamtinių, geografinių ir daugybės kitų veiksnių.
Tačiau egzistuoja viena gynybos sritis, kurioje Lietuva gali būti Šveicarija. Arba stipresnė už ją.
Informacinio karo frontas. Čia mes turime daug puikiai parengtų, nors prastai motyvuotų karių. Turime didžiulę interneto skvarbą ir vieną didžiausių jo greičių pasaulyje. Turime laisvai rusiškai šnekančių ir rašančių žmonių, kurie mielai būtų (taptų) Lietuvos internetiniais kariais su savo „taikos meto budinčiomis pajėgomis“ ir taktiniais kariniais padaliniais internete, krizei prasidėjus.
O reikia nedaug. Šią idėją šiek tiek patiražuoti, sukurti bendras instrukcijas, nuorodas, aptarti veikimo būdus.
Draugų turime net priešų stovykloje, reikia tuo pasinaudoti. Prieš keletą mėnesių, viename forume gavau štai tokią žinutę: „Причина бана: Нарушение пункта 2.11 - целенаправленная информационная война на Форуме сопредельного государства. Бан истекает: Бессрочно“ („Uždraudimo priežastis: pažeistas 2.11 punktas – tikslingas informacinis karas forume iš tam tikros valstybės. Uždraudimas baigiasi: neribotai“).
Tuomet į mane kreipėsi net keli to forumo dalyviai rusai su prašymu grįžti bei konkrečia pagalba, kaip tai padaryti.
Išlaidos tokių gynybos pajėgų išlaikymui būtų niekinės, o nauda akivaizdi: patriotizmo skatinimas (su tokiais šalutiniais reiškiniais kaip mažėjanti emigracija ir didėjantis gimstamumas), didėjantys turizmo srautai (siūloma kariauti motyvuota panegirika, bet ne karingu nacionalizmu) ir netgi (!) augantys investiciniai srautai iš tos pačios Rusijos. Nekalbu jau apie išorinį šalies įvaizdį, Lietuvos, kaip drąsios šalies (pagaliau?) pozicionavimą.
Taigi jaunimas ir senimas, baikit žaisti kvailus internetinius žaidimus, paskaitykit politologijos pradžiamokslį, bent jau Šapokos istoriją ir pažiūrėję filmą „Vienui vieni“ junkitės prie kurio nors portalo. Jei kalbate rusiškai, atsidarę translit.ru, nerkite į rusiškų tinklapių platybes.
Už Jūsų ir mūsų laisvę!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
