Mūsų būrelio tikslas šį savaitgalį buvo aplankyti Antrojo pasaulinio karo gynybos linijas, kur kovėsi legendinio majoro Rudolfo Witzigo parašiutininkai. Bendraminčiams pasakojau apie tai, kaip šiame miške buvo atlikti archeologiniai tyrimai, per kuriuos buvo aptikti žuvusių parašiutininkų palaikų likučiai, kas dar yra žinoma apie čia vykusius mūšius ir kovas.
Eidami tarp Želvos ir Čiuloto upelių prie geležinkelio Kaišiadorys-Jonava (tai jau Jonavos rajono pakraštys), susitikome medžiotojus, kurie automobiliu važiavo palei geležinkelį einančiu keliu, kuriuo ėjome ir mes. Priekinėje mašinoje, pikape, buvo vežami žmonės. Ar nebuvo pažeistos kelių eismo taisyklės, spręskite jūs. Mano žiniomis, vežti keleivių atvirame kėbule nėra galima.
Pikapo vairuotojas, išlipęs iš mašinos ėmė piktintis, kodėl mes čia vaikščiojame, nes juk medžioklė vyksta. Aš mačiau, kad jie dar tik atvyko, ir nei medžiotojai, nei varovai, nei atkirtimas dar neišdėstyti. Todėl paprašiau, kad mums leistų trumpam įeiti į mišką keliasdešimt metrų. Pašnekovas ėmė dar labiau piktintis. Pradėjo teirautis mano pavardės, ar aš suderinęs dėl ekskursijos miške su girininkija ir dar kažin kuo.
Nuo šio besipiktinančio piliečio, beje, dvelkė alkoholiu. Kitas, nuo kurio alkoholiu nedvelkė, pasiūlė man uždėti antrankius, į ką aš ironiškai atsakiau, kad „nesvaigtų“.
Mašinoje, priekyje, sėdėjo vyras su surinktu lygiavamzdžiu medžiokliniu šautuvu. Nesu tikras, kad tai yra leidžiama daryti vykstant į medžioklės plotą. Stengiausi nevystyti konflikto, nes jau ir taip su manimi elgėsi išskirtinai nemandagiai, ir su grupe perėjome į kitą vietą.
Mūsų istorinė išvyka baigėsi sėkmingai, iš mūsų pusės nė vienas žvėrelis ar medžiotojas nenukentėjo.
Grįžęs bandžiau internete surasti informaciją apie vykstančias medžiokles. Deja, nesėkmingai. Mano praktikoje tai - pirmas toks incidentas su medžiotojais, kuris priėjo net iki grasinimų sulaikyti (už ką?).
Įdomu, kaip tokiu atveju yra elgiamasi su grybautojais, kurių tą dieną buvo pilni miškai?
Po šio incidento man kilo daug klausimų. Ar tikrai prieš eidamas į žinomą ar nežinomą mišką aš turiu aiškintis dėl vykstančios ar nevykstančios medžioklės? Ar tą turi užtikrinti medžiotojai?
Ar galima žmones vežioti atvirame kėbule? Kokios medžiotojų teisės ir pareigos?
Kas kontroliuoja, ar medžiotojai medžioklės metu laikosi ginklų laikymo taisyklių ir ar tikrina kokios institucijos jų blaivumą? Kur reiktų kreiptis įtariant, kad medžioklės metu daromas pažeidimas ir medžioja neblaivūs asmenys?
Beje, teko girdėti, kad dėl grybautojų gausos miške kai kurie būreliai atsisako ankstyvų varominių medžioklių. Tuo pačiu tikiuosi, kad šie medžiotojai ir jų elgesys buvo daugiau išimtis, o ne taisyklė.
***
Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas:
„Ekskursantai ar grybautojai tikrai neprivalo su niekuo derinti savo apsilankymo miške. O tokių situacijų, kaip šis konfliktas su medžiotojais, nereglamentuoja jokie įstatymai. Reikėjo ieškoti draugiško sutarimo. Juk aišku, kad būti miške, kai vyksta medžioklė, nėra saugu. Kita vertus, jeigu ji neprasidėjusi, medžiotojams derėjo taikiai išsiaiškinti su ekskursantais, ieškoti sutarimo.
Jokių kitų su medžiokle susijusių klausimų urėdijos nesprendžia. Medžioklės teisėtumą, medžiotojų blaivumą ir ginklų laikymą prižiūri kiekvieno rajono Aplinkos apsaugos agentūra. Jeigu žmogus turi kokių nors įtarimų, reikėtų kreiptis į šią agentūrą.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
