Mano šeimos mėnesio pajamos taip pat yra apie 5000–6000 Lt. Nuo dirbančių studentų šeimos mes skiriamės tuo, kad auginame mažą vaiką. Kai mano vaikui buvo 10 mėnesių, sulaukiau skambučio iš šefo: arba grįžti dabar, arba paskui nebebus kur grįžti...
Aš nesvarsčiau, kaip man elgtis toliau, vienintelis tikslas – išsaugoti darbo vietą (dėl šios priežasties taip pat be jokių dekretinių atostogų dirbau iki pat gimdymo).
Radau auklę, kuriai per mėnesį mokėdavau 800 Lt. Be to, kasdien vaiką nuveždavau pas ją į namus ir pasiimdavau, maistą taip pat darydavau pati ir viską kiekvieną dieną sudėdavau, o už gaunamus 800 Lt iš manęs ji net nesivargindavo išskalauti „pridarytų“ vaiko pėdkelnių. Tik ir girdėdavau, kaip jai sunku, kaip ji negalėtų eiti dirbti...
Tuo tarpu aš vien tam, kad dirbčiau, per mėnesį išleisdavau 800 Lt auklei, dar 400 Lt kainuodavo degalai (kadangi dirbu kitame miestelyje). Iš to, kas likdavo, dar nupirkdavau šeimai maisto.
Dabar man labai palengvėjo, kadangi vaikas pradėjo eiti į darželį. Mokame būsto paskolą (600 Lt) ir automobilio lizingą (500 Lt), žiemą komunaliniai mokesčiai siekia apie 600–700 Lt, negauname jokių kompensacijų ir jokių pašalpų, tėvai taip pat finansiškai nepadeda, nes turi didelių sveikatos problemų.
Nežinau, ar nemokame taupyti, nes vis dėlto esame jauni ir norisi kažkur nuvažiuoti, ar tiesiog nėra iš ko taupyti, nes sudėjus visas būtinas išlaidas, nelabai kas ir lieka... Juk ir vaikui norisi dovanoti gražią vaikystę!
Aš neįsivaizduoju, kaip galima pragyventi šeimai už 2000 Lt, bet tikrai žinau, kad aš daryčiau viską, kad mano šeimai būtų geriau, ir tikrai žinau, kad niekas man nieko neduos – viską turiu uždirbti pati.
Aš kasmet dalyvauju akcijoje „Vaikų svajonės“ ir negailiu 100 Lt, kad nusiųsčiau kuriam nors vaikui jo norimą dovaną, nes juk vaikai nekalti, kad gimė kitokioje šeimoje...
Bet jeigu jų tėvai yra sveiki ir jiems tiesiog „neapsimoka dirbti“, tada man pikta, nes aukoju savo sveikatą, miegą ir laiką tam, kad nupirkčiau dovaną ne tik savo vaikui, bet ir dar vienam, kurio tėvai taip nesivargina net dėl savo vaiko.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
