Gėda net pasakyti, kiek yra vertas mūsų darbas bei profesionalumas. Už tuos pačius grašius mums reikia mokėti už kvalifikacijos kėlimą, kasmetinį Odontologų rūmų nario mokestį, licenciją ir t.t. Nenori, nepatinka – nedirbk, tai yra paprasčiausia.
O kur dingti, atidavus tiek metų savo profesijai, o dar gyvenant nedideliame mieste. Esi niekas, eilinė slaugė, kurios balsas ar noras gyventi oriai neina į dangų... Mūsų valstybė rūpinasi pašalpų gavėjais, alkoholikais, kaliniais ir t.t.
Taip pat ir gydytojai nėra taip jau labai nuskriausti, o viduriniosios grandies personalas lieka už borto, bet ir ateityje jokių perspektyvų nenusimato, nebent jaunam žmogui, kuris išvažiuos į užsienį, o tas darbuotojas, kuris netrukus pasieks 50 metų, liks ir toliau dirbti už atlyginimą, kuris net pašalpos vardo nevertas...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
