Man aštuoniolika, mokausi gimnazijoje, todėl tenka daug bendrauti su bendraamžiais. Įvairiomis temomis, ne tik apie istorijos kontrolinius ar chemijos formules. Neretai tos diskusijos persikelia ir už mokyklos ribų.
Visai neseniai su draugais diskutavome apie seksą ir nekaltybę. Tiesą pasakius, po kelių bendraklasio frazių aš jau norėjau verkti: lygiai toks pat aštuoniolikmetis, kuriam, būkim atviri, dar pienas nuo lūpų nenudžiuvęs, man, kvailai ir nekaltai, bando išaiškinti, kad be sekso santykiai tarp vyro ir moters neįmanomi, kad tai vienas didžiausių gyvenimo malonumų ir kad jis be to gyventi negalėtų.
Kitas draugas, ką tik sulaukęs aštuoniolikos, metė kozirį: „Man didžiausias malonumas gyvenime yra patenkinti moterį.“
Aš suprantu, kad jei man tai sakytų trisdešimties metų vyrai, tai būtų absoliučiai normalu ir pateisinama, tačiau kai lygiai toks pat vaikas, kaip ir aš, žino daugiau sekso pozų nei matematikos formulių, jau yra kažkas nebegerai.
Pagalvojau, kad verkti dar ne metas, į diskusiją įsitraukus merginoms apsidžiaugiau – štai, ateis ta minutė, kai vaikinai supras kalbėję kvailystes. Svajone, lik sveika... Prabyla mergina iš paralelinės klasės ir sako: „Tu, brangioji, nieko nežinai... Aš irgi savo laiku (pabrėžiu tai) galvojau, kad galima ir be to, bet dabar savo santykių tiesiog nebeįsivaizduoju be mylėjimosi.“
Aš jos klausiu: „Tai kada, tu, brangioji, pirmą kartą pasimylėjai?“ Ir ji man ramiu veidu atsako, kad penkiolikos. Ir nuo to laiko ji mylisi nuolatos. Kitos irgi jai pritaria: „Taip, seksas iš tikrųjų kažkas nerealaus, kiekvieną dieną su draugu mylimės, kartais sunku ištaikyt, kad namie tėvų nebūtų, bet laviruojam šiaip taip.“
Ir tarp 8 žmonių buvau vienintelė, kuri nesimylėjo, kuri nemano (bent kol užaugsiu), jog tai didžiausias malonumas gyvenime ir tuo labiau negalvoja, kad pasimylėt būnant 14 metų yra žiauriai kieta.
Sėdėjau ten ir galvojau, kad aš, greičiausiai, gyvenu idealiame pasaulyje, kuriame viskam ateina savas laikas: savas laikas mokytis, po velniais, o ne kamasutros knygas analizuoti ir rinktis, kokio skonio bei kvapo prezervatyvus pirkti, savas laikas tam ypatingam žmogui, o ne Juozui iš Balbieriškio, kuris tikrai neįvertins to, kad yra tau pirmasis, savas laikas vaikščiot susikibus už rankų po parką ir kalbėtis per naktį, o ne galvoti, kas, kaip ir ant ko.
Savo bendraamžiams, kurie mano, jog seksas yra viskas, vienintelis malonumas, didžiausia siekiamybė ir „kiečiausias“ dalykas, aš labai noriu palinkėti užaugti. Tai, kad mylitės, dar nereiškia, jog esate suaugę. Sėkmės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
