Komunaliniai mokesčiai vasarą apie 300 Lt, o žiemą sąskaitos pakyla iki 550–600 Lt. Į darbą tenka važinėti, labai gerai, kad su kolege – tai dar susidaro apie 150 Lt.
Dukros maistas mokykloje – 100 Lt, dar telefonas (reikalingas darbui ir elementariam šiuolaikiniam bendravimu), elementarios higienos prekės ir minimalus maistas – 450 Lt, nors kažin ar tiek užteks, bet mes taupom.
Ir kas mums lieka? Apie 200 Lt. Dauguma pensininkų pasakys, kad tai – labai daug, galbūt. Bet man dar reikia dukrą aprengt, nupirkt vadovėlių, gal pakeliaut.
Tuo tarpu mano vaikystės draugė (niekur nedirbanti) gyvena su savo mama ir dukra. Atrodytų: mes 2 asmenų šeima, jų 3. Ką čia lyginti. Bet... Draugės mama gauna 960 Lt pensijos (didžiuliai pinigai daug kam) ir 750 Lt globos rūpybos (kurią nuo 2014 sausio mėn. grąžins į buvusį lygį – 950 Lt), taip pat jos du dukra gauna Socialinio skyriaus pašalpą. Taigi apytikriai susidaro apie 2300 Lt suma.
Nesupykit niekas, kad tiek daug skaičių, juk aš buhalterė.
Taigi: mums su dukra tenka po 750 Lt per mėnesį, draugės šeimai – po 766 Lt. Lyg ir skirtumas nedidelis. Bet jai priklauso butas, kompensacijos. Mes, gyvendamos kaimynystėje ir turėdamos tokius pat 50,34 kv.m. butus, mokame skirtingai: aš žiemą apie 550–600 Lt mokesčių, nes dirbu, o ji – apie 300 Lt. Be to, jos vaikui maitinimas mokykloje nemokamas, tai dar sutaupoma apie 100 litų per mėnesį.
Nepamirškim to, kad ji gauna kompensaciją už mokyklines prekes, jai nereikia vykti ar eiti į darbą.
Ir draugė man sako, jog esu kvaila, kad dirbu.
O dabar pamirškim pinigus ir pagalvokim: ką daryt?
Aš susiradau papildomus darbus (ne darbą, o papildomus 5 darbus), kad galėčiau ne tik dukrai nupirkt normalaus maisto, drabužių, bet ir kažkur nuvežt, kažką parodyt. Ir niekas tegu nesako, kad mamai tiek dirbant vaikui nelieka laiko, jis nuskriaustas. Nesąmonė. Mes nusipirkom šuniuką, lankom choreografijos pamokas, kuriam savo namų žvėrelių iš modelino kolekciją, mokomės skaityti. Galėčiau vardyti be pabaigos. Mano draugė: mėnesio pradžioje laukia pašalpų mokėjimo, atiduoda skolas, tada geria (nes nėra ką veikt), perka vaikui vaistus (kai pinigų yra arba skolinasi), nes neturi kada rūpintis dukros sveikata, ateina kitas mėnuo ir vėl... laukia pašalpos, atiduoda skolas...
Darykim išvadas, žmonės... Jei norim darbą gaut – galim, vaikus augint – galim, visavertiškai, ne šiaip. Ir nereikia mums tų pašalpų. Galų gale apie pensiją pagalvokit...
Ir neliekit pykčio Lietuvai, valstybė mūsų gera, valdžia – kvaila.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
