„Esu vieniša pensininkė. Žinodami, kokią apverktinai mažą pensiją gaunu, pažįstami iš Šveicarijos nutarė man praskaidrinti Kalėdas, papuošti mano kalėdinį stalą. Suruošė siuntinį, į kurį supakavo pyragą, keletą pakelių sausainių, dvi dėžutes saldainių“, – laiške „Bendraukime“ rašė Dalia.
Moteris apsidžiaugė dovana, tačiau buvo priblokšta sužinojusi, kokį išperkamąjį mokestį jai reikės sumokėti – beveik 80 Lt. Siuntėjas iš Šveicarijos, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė, savo siuntinį įvertino 70 frankų (apie 225 litus). Moteris įsitikinusi, kad siuntinio turinys toli gražu nebuvo vertas tokio apmokestinimo.
„Vos neverkiau. Nuotaika buvo sugadinta ne tik man, bet ir mano draugams šveicarams, kurie niekaip nesuprato, kaip taip galima elgtis su savo piliečiais, o juo labiau su skurdžiai gyvenančiais senjorais?“ – rašė Dalia.
Moteris išsiaiškino, kad Lietuvos muitinė jos siuntiniui pritaikė daugiau nei 40 Lt mokestį, o „Lietuvos paštas“ pridėjo 30 Lt tarpininkavimo mokestį.
Daliai nesuprantama, kodėl gavėjas turi mokėti tokius didelius mokesčius. „Nesuvokiami Lietuvos įstatymai! Kažkada labai seniai, dar tarybiniais metais, esu gavusi iš draugų Vokietijoje džinsus. Išperkamasis mokestis man pasirodė per didelis. Parašiau į Maskvą, į centrinę muitų tarnybą. Pranešiau apie, mano manymu, per didelį muitą. Atsakymą gavau iš paties viršininko. Atsiprašė ir liepė tuoj pat man grąžinti pinigus. Taigi net ir tada buvo daugiau žmogiškumo“, – įsitikinusi moteris.
Kaip lrytas.lt sakė „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė, „Lietuvos paštas“ yra muitinės tarpininkas, kuris už informacijos surinkimą, dokumentų užpildymą ir pateikimą muitinei ima 30 Lt mokestį.
„Schema veikia taip – iš trečiųjų (ne ES šalių) šalių atkeliavusios siuntos turi būti deklaruotos muitinėje. Kad tą būtų galima padaryti, reikia žinoti, kokie daiktai yra siuntos viduje, kokia jų vertė, paskirtis ir pan. „Lietuvos pašto“ deklarantai, kaip muitinės tarpininkai, kreipiasi į siuntos gavėją su prašymu pateikti muitinei reikalingą informaciją (kokia informacija reikalinga, taip pat nustato muitinė). Siuntos gavėjui pateikus muitinės prašomą informaciją, „Lietuvos pašto“ deklarantai pagal tai užpildo reikiamus dokumentus ir pateikia juos muitinei, kuri pagal pateiktą informaciją skaičiuoja ar reikia pritaikyti muito, PVM ar kitus mokesčius.
30 Lt tarpininkavimo mokestis taikomas tik tuo atveju, jei muitinė siuntai paskaičiuoja muito, PVM ar kitus mokesčius. Jei muitinė mokesčių neskaičiuoja (nors ir buvo paprašiusi pateikti dokumentus), „Lietuvos paštas“ taip pat netaiko tarpininkavimo mokesčio, – paaiškino „Lietuvos pašto“ atstovė.
Kaip lrytas.lt sakė Muitinės departamento atstovė, muitinė dažnai sulaukia klausimų iš gavėjų, kad siunta kito asmens buvo siunčiama kaip dovana, tačiau buvo apmokestinta. „Primename, kad iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos šalių narių) privačių asmenų privatiems asmenims atsiunčiamos dovanos neapmokestinamos, jeigu jų bendra vertė neviršija 160 litų (ir jei siuntinyje nėra akcizais apmokestinamų prekių).
Jeigu siuntos vertė didesnė nei 160 litų, tokia siunta apmokestinama 21 proc. importo PVM. Siuntos, kurių vertė didesnė kaip 150 eurų, apmokestinamos ir importo muitais. Kai siuntinį siunčia privatus asmuo privačiam asmeniui, siuntos vertė nustatoma pagal siuntėjo nurodytą vertę“, – sakoma Muitinės departamento komentare.
Tiesa, jeigu asmuo nesutinka su apskaičiuotais mokesčiais, jis turi teisę kreiptis į Vilniaus teritorinę muitinę ir pateikti oficialų prašymą (pridėdamas su gauta pašto siunta susijusių dokumentų kopijas) perskaičiuoti mokesčius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
