Bet jeigu bent dieną vėluoji susimokėti PSD įmoką, tai paslaugų iš „Sodros“ nebegausi, poliklinikoje ar ligoninėje už kiekvieną piršto pajudinimą mokėsi kaip nedraustas. Nors jau esi skolingas „Sodrai“, susimokėsi bet kokiu atveju, bet paslaugų už tą skolą negauni. Juk ar sumokėjai, ar nesumokėjai PSD įmokos, tai jau yra „Sodros“ turtas, kuris atsispindi balanse vienoje ar kitoje eilutėje.
Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog skola irgi turtas, ypač „Sodrai“, kuri pati gali nusirašyti kiek tik nori pinigų iš kokios tik nori sąskaitos.
PSD įmoka – tai ne kelionės draudimas, ne išankstinio apmokėjimo telefono kortelė, kur jei nemoki, tai nieko ir negauni, skola taip pat nėra skaičiuojama.
Įsivaizduoju, kas būtų, jei, tarkime, „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė“, TEO ar dar kažkas panašaus nustotų teikti paslaugas, jei nors dieną vėluoji atsiskaityti... Mėnesio pradžioje vos ne visi, kas nepasirašę tiesioginio debeto, liktų be ryšio.
***
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos komentaras:
„Sveikatos draudimo sistema pagrįsta solidarumo ir visuotinumo principais ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD įmokos) mokėjimas yra visų piliečių konstitucinė pareiga. PSD įmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas. Asmenys yra patys atsakingi už PSD įmokų mokėjimą ir nenutrūkstamą privalomojo sveikatos draudimo galiojimą ir dabartinis teisinis reguliavimas sudaro visas galimybes net ir nevykdant jokios ekonominės veiklos išlaikyti privalomojo sveikatos draudimo galiojimo tęstinumą. Savarankiškai mokantieji PSD įmokas turi jas mokėti kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Nesumokėjus PSD įmokų, jos gali būti išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, o už gydymo įstaigoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus būtinąją pagalbą, pacientas turi susimokėti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu Sveikatos draudimo įstatymo norma, kuri nustatė, jog kai kurių asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos PSD įmokos arba jie patys jas mokėjo, arba tik nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo negali būti taikoma. Šiuo metu įstatymo projektas yra svarstomas Seime. Tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės ir prievolės mokėti PSD įmoką.
Tuo tarpu, darbo santykius turintiems asmenims privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo darbinės veiklos pradžios, pavyzdžiui, nuo darbo sutarties sudarymo datos, ir galioja iki darbinės veiklos pabaigos, pavyzdžiui iki darbo sutarties nutraukimo datos. Asmenų, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų valstybės lėšomis, sveikatos draudimas įsigalioja nuo vienokio ar kitokio statuso įgijimo dienos, pavyzdžiui nuo bedarbio registracijos darbo biržoje datos, ir galioja iki šio statuso netekimo dienos, pavyzdžiui, asmens išregistravimo iš darbo biržos datos.
Ne mažiau svarbu akcentuoti tai, kad valstybės lėšomis apdraustaisiais laikomi tik tie asmenys, kurie nedirba, nevykdo kitos ekonominės veiklos. Pavyzdžiui, nedirbantis ir kitokio pobūdžio ekonominės veiklos nevykdantis pensininkas bus laikomas apdraustu sveikatos draudimu valstybės lėšomis, o turintis darbo santykius ar įsigijęs verslo liudijimą pensininkas privalo šio draudimo įmokas mokėti. Informacija apie asmenų draustumą kaupiama Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre, kurio duomenų valdytoja – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tad asmuo apie savo draudžiamojo statusą bei draustumo laikotarpį gali sužinoti ligonių kasose.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
