Visus tos metus dukrytė augino savo dukrytę viena, aš, močiutė, jai padėdavau. Mergaitės tėvas - beviltiškas narkomanas. 3 metus dukra teisėsi, kad tėvas nebūtų prileidžiamas prie anūkės, nes jis neprognozuojamas.
Bet mergaitės tėvas - iš įtakingos ir turtingos šeimos, ir viską už jį darė jo tėvai. Gynė už pinigus jo norus. Pats jis nieko nesugeba.
Vakar buvo eilinis teismas ir jam, narkomanui, buvo suteikta teisė kada nori ir kiek nori pasiimti vaiką.
Patikėkite, vien iš to, kad jis - narkomanas, jau šiurpas eina, o čia jam teisėjas patikėjo vaiką!
Patarkite, ką mums daryti. Padėkite, kad vaikas būtų kuo toliau nuo narkomano. Jis praėjo kelias gydymosi programas, bet žinau jo charakterį - ne sugebės mesti narkotikų.
***
Egidijus Meilus, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjas:
„Kaip ir visus kitus klausimus, susijusius su vaiko auginimu bei auklėjimu, taip ir klausimą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tėvai turėtų išspręsti bendru sutarimu. Tėvams nesutariant dėl tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimu jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai yra įrodoma, kad maksimalus vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams.
Bendravimas su vaiku galėtų būti laikomas kenkiančiu vaiko interesams, kai, pavyzdžiui, dažni susitikimai su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai; kai daroma žalinga įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai ir kt. Iš į jūsų laiške nurodytų aplinkybių matyti, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos yra išspręstas teisme.
Jeigu vienas iš vaiko tėvų (motina) mano, jog vaikų bendravimas su tėvu pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, motina turi teisę tai įrodinėti teisme, visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (liudininkų parodymai ir kt.) ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei prašyti teismo riboti tėvo bendravimą, pavyzdžiui, prašant teismo nustatyti minimalią bendravimo tvarką.
Paminėtina, kad teismui nagrinėjant ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo dalyvauja savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, išklausoma vaiko nuomonė, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą ir kt.
Pasikeitus aplinkybėmis, vaiko motina gali kreiptis į teismą dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo.Dažnai ginčai dėl vaikų (bendravimo tvarkos nustatymo ir kt.) ypač neigiamai gali įtakoti vaikų psichiką, todėl rekomenduotina tėvams visus ginčus išspręsti stengiantis psichologiškai netraumuoti vaikų, visus klausimus išspręsti racionaliai, bendru sutarimu ir atsižvelgiant į vaikų teisėtus interesus.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
