Man gaila ir savęs pačios, nes aš taip pat esu šios beprasmiu vartojimu pagrįstos Kalėdų dovanų karštinės auka. Gaila, kad paskutinę akimirką ieškomomis dovanomis bandau užmaskuoti savo visų metų nedėmesingumą.
Prekybos centre su pasibaisėjimu stebiu, kaip pagyvenusi pora renka dovaną savo mylimai anūkei. Rankos pačios tiesiasi prie kažin kokiais svarovskiais papuoštos trišakės žvakidės. Blizga, šviečia, nėra ir pigu - visa tai anūkei turbūt turi įrodyti senelių meilę. Tikiuosi, ji gyvena bent Henriko Daktaro rūmams prilygstančioje pilaitėje, antraip, nelabai suprantu, kur tą žvakidę naudos.
Jau matau į mane nukreiptus pykčio veidus. O aš stebiu toliau. Tiksliau prisimenu, kaip mano draugė taip ir neišdrįso savo dukros aprengti tetos iš provincijos pernai per Kalėdas padovanota ryškia striuke. Nes jų šeima perka tik ekoparduotuvėse ir madinguose butikuose. Tai žinodama ir pati nedrįstu įkelti kojos į vaikiškų drabužių parduotuvę prekybos centre...
O aš šiemet ir vėl nedrįsau pasakyti savo anytai, kad nedovanotų iš Turkijos parvežtos oranžinės patalynės su 3D piešiniu... Nes ji per septynerius mano ir jos sūnaus vedybinio gyvenimo metus taip ir nepastebėjo, kad mūsų namuose nėra nei ryškių spalvų, nei piešinių. Mūsų skonis - ir nebūtinai teisingas - tiesiog visai netoks.
Aš tikrai nenoriu įžeisti tų, kuriems gražios visos tos 3D patalynės ar svarovskiais inkrustuotos žvakidės. Esu tikra, kad ir jūs esate gavę jums nepatinkančių ir visiškai nereikalingų dovanų. Esu tikra, kad ir tarp jūsų yra žmonių, kurie jau Kūčių popietę pasileis strimgalviais po atsitiktines parduotuves ieškoti bet kokių dovanų, nes „taip tiesiog reikia“, nes „kitaip negražu“.
Tik štai klausimas - kodėl jaučiame keistą pareigą pirkti dovanas žmonėms, kurių arba dorai nepažįstame, arba neradome laiko paskambinti visus metus? Pasileidžiama prieškalėdinį savaitgalį į sausakimšus prekybos centrus tikėdamiesi paskutinėmis minutėmis užmaskuoti tuos per metus neįvykusius pokalbius, susitikimus.
Būtų dar pusė bėdos su tomis malonybinėmis dovanomis senų laikų draugui ar vaikystėje jus liūliavusiai čiūčiavusiai tetai, jeigu įteikdami jas susėstume kartu ilgiau nei puodeliui kavos ir pasikalbėtume, pabendrautume, vėl pažintume vienas kitą už tuos visus metus. Argi dėmesys, geras žodis ir nuoširdi šypsena - ne geriausia, labiausiai Kalėdų prasmę atitinkanti dovana?
Todėl žaviuosi savo kolege, kuri prieš šias Kalėdas nesuko į prekybos centrus ir nepatyrė kasmetinės dovanų karštinės. Jai neteks nerimauti, ar jos išrinkti daiktai tiks ir patiks.
Žmones, kuriuos planavo dovanomis prisiminti per Kalėdas, ji visą gruodį po vieną kvietė išskirtinių pietų ar kartu į koncertą ar teatrą - kad prasmingai pabūtu kartu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
