Iš anksto džiaugėmės, kad ir draugams galėsime parodyti tai, kas tikrai Lietuvoje negėda. O kai prieš savaitę visur buvo aprašyta, kaip šauniai praėjo M. Mikutavičiaus koncertas Kauno „Žalgirio“ arenoje, tikėjomės, kad ir mūsų įspūdžiai bus kuo geriausi.
Jau prasidėjus koncertui nemaloniai nustebino įgarsintojų darbas: M.Mikutavičiaus balso beveik nebuvo girdėti, gitaros nesuderintos, pritariančios dainininkės, beje, irgi dainavo labai nelygiai, gal kiti to nepastebėjo, bet mes turime muzikinį išsilavinimą, todėl dalykai rėžė ausį.
Bet šie koncerto trūkumai buvo tik žiedeliai. Blogiausia prasidėjo tada, kai M.Mikutavičius sušuko: „Nėra sumauto įstatymo, kuris sako, kad mes turime sėdėti“. Ir prasidėjo siaubas, kurio nė nesapnavome.
Iš galinių eilių vienos po kitų ėmė į priekį link scenos slinkti 12-20 metų panelės ir vaikinukai, paskui prisidėjo porelės iš C ir tolesnių sektorių.
Visi ir visos susigrūdo pradžioje visiškai užstodami bet kokį vaizdą scenoje. Po poros dainų mes su savo svečiais buvome visai užstoti didžiulės masės jaunuolių, kurie staipėsi, šaukė, kraipėsi.
Stebėjom kitus šalia sėdinčius žmones: visi buvo pakraupę, viena moteris bandė aiškintis su budėtojomis, jos tik nusišaipė, bent jau taip atrodė iš budinčiųjų veido išraiškos.
Bandė ir daugiau šalia sėdinčių žmonių kažką sakyti arenos darbuotojoms, kad tvarkytų šią betvarkę, bet niekas į prašymus nereagavo. Baisiausia ir graudžiausia buvo žiūrėti į kelis netoli buvusius inteligentiškos išvaizdos pagyvenusius žmones, kurie nuolankiai sėdėjo liūdnai žiūrėdami į besikraipančių jaunuolių užpakalius.
Nieko daugiau nematėme ir mes (mūsų matytą vaizdą galite pažiūrėti iš pridedamos nuotraukos). Norėjosi skradžiai žemę prasmegti iš gėdos prieš svečius iš užsienio. Jie klausė, kodėl tokiuose koncertuose nėra iš anksto numatyta vietos stovintiems žmonėms? Ką mes galėjome atsakyti?
Kai prieš pirkdami bilietus skambinome į „Siemens“ areną, ten patikino, kad visos vietos šiame koncerte sėdimos. Deja, žmonės, pirkę brangiausias sėdimas vietas būtent dėl to, kad galėtų geriausiai matyti sceną, buvo tiesiog išdurti. Buvo sugadintas visas vakaras, ne tik vakaras, jaučiu, baisi gėda prieš svečius liks ilgai.
Mūsų draugai austrai (beje, ir mes, ir jie esame M.Mikutavičiaus kartos – 35-40 metų) sako, kad pas juos, kai vyksta panašūs koncertai, yra aiškiai nurodyti sektoriai, kuriuose būna vien stovimos vietos, kuriose žmonės gali šokti, netrukdydami kitiems, Ir nebūna, kad žmonės, nusipirkę geriausią matomumą užtikrinančias (taigi ir brangiausias) sėdimas vietas, būtų šitaip begėdiškai paniekinti.
Mūsų geriausios vietos pasirodė blogiausios – jei būtume pirkę pigiausias kur nors arenos gale, bent būtume matę bendrą vaizdą iš toli.
Dabar stebėjome besidarkančio „įkalusio“ jaunimo užpakalius, girdėdami M.Mikutavičiaus balsą. Be jaunuolių užpakalių kitas pasirinkimas, norint sėdėti atsimerkus, buvo arenos lubos.
Iš koncerto išėjome anksčiau: tūsintis su įkaušusiais mums atrodė ne lygis, pagaliau, jei būtume norėję tūsintis, gi būtume ėję į naktinį klubą, o ne į „Siemens“ areną. O dvi valandas stebėti žiūrovų užpakalius, atsiprašau, juk buvo skelbta, kad tai M.Mikutavičiaus koncertas, o ne žiūrovų užpakalių šou.
Ar ne per ciniška taip apgaudinėti žiūrovus, koncerto organizatoriai?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
