O už kiek atsisakytum Lietuvos pilietybės? Už dešimt tūkstančių eurų? Už šimtą tūkstančių? Už tiek tikriausiai jau atsirastų nemažai, už milijoną susidarytų eilė, o už dešimt milijonų (su nedidelėmis „patriotų“ išimtimis) – dauguma. Čia neklausiama, už kiek parduotum Lietuvą (nebent atsisakymas pilietybės, kaip ir žemės pardavimas užsieniečiams, yra Lietuvos pardavimas – nors aš su tuo nesutinku). Taip pat tinkamas klausimas, kuris manau sudomintų ir įstatymų kūrėjus, paklausti – už kiek, įgijus kitos šalies pilietybę, galima būtų išsipirkti Lietuvos pilietybę?
Šiaip Europoje Lietuvos pilietybę, rinkos sąlygomis, fiktyvių santuokų būdu galima įsigyti, jei neklystu, už 5 ar 10 tūkstančių eurų. Gal ir Seimo nariai susigundytų ir priimtų įstatymą – tarkime, sumokėk dešimt tūkstančių eurų ir gali laikytis tą Lietuvos pasą?
Čia ironizuoju, žinoma, bet tik todėl, kad diskusijos apie dvigubą pilietybę išnyko iš lietuviškos žiniasklaidos tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje. Staiga niekam tai tapo neįdomu.
Taip, dviguba pilietybė ir man, kaip ir daugeliui, visai nerūpi. Galbūt dar ir todėl, kad asmeniškai pats niekad neturėjau ir neturiu poreikio įgyti kitos šalies pilietybę. Pradžioje, gyvendamas JAV, visada žinojau, kad tai man – tik tarpinė stotelė ir greitai sugrįšiu į Lietuvą. Sugrįžęs ir vėl pakėlęs sparnus, šiuo metu gyvendamas Airijoje, esu Lietuvos ir ES pilietis ir jokio skirtumo, kokios ES šalies pasą turiu.
Tad kodėl vis tik prisiminiau baigiamą užmiršti temą apie dvigubos pilietybės įteisinimą, kam rašyti apie tai, kas neįdomu nei pačiam, nei kitiems? Kad prisiverstum daryti tai, kas neįdomu, tam turi būti priežastis. Neslėpsiu – ne, ne tik todėl, kad, vis dar tikiu, kažkam dviguba pilietybė aktuali (tegul nedaugeliui – keliems ar keliolikai tūkstančių Lietuvos pilietybę išlaikyti siekiančių JAV gyvenančių Lietuvos piliečių), bet todėl, kad noriu išdėti į šuns dienas visus iškėlusius kovotojų už Lietuvos pilietybės išsaugojimą, įgijus kitos šalies pilietybę, vėliavą ir galiausiai gėdingai pasidavusius.
Yra tokia Feisbuko grupė – „Judėjimas Lietuvos pilietybei Išsaugoti“, turinti beveik du tūkstančius narių, kurioje, solidarumo vardan, jau porą metų dalyvauju. Kiek čia buvo išlieta ašarų, kiek įrodinėta, kaip mes, emigrantai, karštai mylime Lietuvą, kokie mes esame patriotai, o iš mūsų atima mūsų „prigimtinę teisę“, mus atstumia ir išmeta iš savo tarpo kiti, „tikresni“, Lietuvoje pasilikę patriotai. Paskutinius įrašus šios grupės sienoje apie dvigubos pilietybės perspektyvas paskelbiau dar pernai metų lapkričio 30 d. ir gruodžio 18 d. Daugiau nieko – tyla.
Netgi po to, kai gruodžio mėnesį Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė, kuri skelbiasi, jog atstovauja milijonui išeivių, kapituliavo (iš pranešimų spaudai: „Iki šiol vykusi diskusija dvigubos pilietybės klausimu parodė, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė, esanti labiausiai suinteresuota dvigubos pilietybės įteisinimo klausimu, pati nepritaria referendumo idėjai… “), todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Konstitucijos komisija pasiūlė nerengti referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo – niekas neišlieja nei apmaudo, nei protestuoja, nebegirdėti nei diskusijų, nei tokio sprendimo vertinimų.
O juk buvo puiki proga, kartu su prezidento ir EP rinkimais surengus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, laimėti ar bent pasitikrinti, kiek iš tiesų yra dvigubos pilietybės rėmėjų, buvo galimybė įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius aktyviau dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime – kartu su referendumu kviesti juos aktyviai dalyvauti ir prezidento ir EP rinkimuose. Deja. Ir šiuo atveju aš vienodai kaltinčiau ir Lietuvos valdžiažmogius ir PLB bailius (pastaruosius dar labiau).
Kažkada sulauksim, prisiminkit mano žodžius, kad Lietuvos pilietybę kiš vos ne per prievartą, taip kaip dabar airiai siūlo ir kviečia visus savo tautiečius, nepriklausomai nuo to, kokios šalies pilietybę jie turi, įsigyti ar susigrąžinti Airijos pilietybę patvirtinančius pasus.
Bet tai, matyt, bus dar negreit, o šiandien, prasidėjus rinkimų isterijai, geriausia protesto forma ir galimybė priminti apie save (ypač po V.Landsbergio palinkėjimų išvykusiems iš Lietuvos emigrantams atsigulti geresniuose karstuose, o valdančiajai daugumai to net nepasmerkus) – bent pagąsdinti juos visuotiniu emigrantų, gegužės mėnesį vyksiančių rinkimų, boikotu. O kol kas tegul jie susikiša tą pilietybę į... žinote kur.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
