Ką rodo ir slepia mūsų parama Ukrainai

Lietuvoje paplitusią madą „reikšti solidarumą“ su Ukraina kitaip nei siurrealistine nepavadinsi. Ji, kaip ir siurrealizmas (lietuviškai – viršrealizmas) yra kažkur iš fantazijos srities; tokia neįtikėtinai reali, kad net nereali.

Ukrainiečių palaikymo akcija Neries krantinėje Vilniuje.<br>D.Umbraso nuotr.
Ukrainiečių palaikymo akcija Neries krantinėje Vilniuje.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kirvis Kirvaitis

2014-02-03 16:51, atnaujinta 2018-02-16 18:29

Dažnai besišaipantys iš veikėjų, kurie, suvaikėję, piešia kreidelėmis prie Prezidentūros, jaunuoliai Vilniuje ant sniego patys pripaišė Ukrainos vėliavų.

„Reiškiantys paramą Ukrainai“ žmonės susikibo gyva grandine, tarp jų, aišku, netruko jau truputį primirštų „žvaigždžių“. Konstitucijos, arba, kaip dabar būtų teisingiau sakyti, „Konstitutitutijos“ numatytas aukščiausias valstybės vadovas lanko ligonines, darydamas nuotraukas su į Lietuvą atvežtu gydyti už Lietuvos pinigus „Maidano didvyriu“ – žmogumi, kurį laisvai priimtų Ukrainos ligoninės ir išgydytų ne blogiau už lietuvius.

Ką jau ką, o sulaužytą ranką ir plaučio sužalojimus ukrainiečiai išgydyti moka, tai - ne pati skurdžiausia pasaulio šalis.

Viskas panašu į prieš kelis metus kilusią Gruzijos palaikymo bangą. Tik skirtumas tas, kad tada buvo aišku, su kuo žmonės solidarizuojasi – su kovojančiais (teisingai ar neteisingai, šiuo atveju, ne mano tikslas spręsti) gruzinais.

O dabar? Kas ta Ukraina, su kuria solidarizuojasi į gyvą grandinę susibūrę piliečiai? Ar Ukraina – tai radikalai? O gal taiki opozicija? O gal berkutininkai, kurie, kaip ne keista, irgi yra žmonės, vykdantys įsakymus?

O gal tie, kurie taikiai sėdi namuose ir tyliai laukia bet ko valdžioje, kad tik nestabilumas baigtųsi? Į šitą paprastą klausimą, kas yra ta Ukraina, su kuria reikia solidarizuotis ir kuriai reikia reikšti paramą, kažkaip neatsakoma. O jei ir atsakoma, tai nerišliai ir tyliai.

Bet mane neramina visai ne tai. Mane neramina tai, kad, mano nuomone, solidariems su Ukraina šios valstybės įvykiai rūpi tik todėl, kad apie juos rašo portalai, apie juos rodo televiziją. Savotiškas realybės šou su smurtu – juk dar romėnai žinojo, kad žmones labai linksmina matyti besidaužančius žmones, kai pats esi sveikas, gyvas, tau niekas negresia. Ir mažai kas žino, kad kitose pasaulio šalyse klostosi kur kas baisesni įvykiai, smurto yra žymiai daugiau, o Vyriausybės skirti pinigai nukentėjusiųjų gydymui praverstų tose šalyse žymiai labiau...

Antai Centrinėje Afrikos Respublikoje nuo 2012 metų pabaigos vyksta karinis konfliktas, nusinešęs tūkstančius gyvybių. Viskas prasidėjo nuo sukilėlių, pralaimėjusių sukilimą kelis metus prieš tai ir pradėjusius naują konfliktą. Jiems pavykus ateiti į valdžią šalyje 2013-ųjų kovą, prasidėjo kova tarp jų pačių – be abejo, dėl valdžios ir pinigų. Neseniai, išrinkus naują prezidentę, konfliktas aprimo.

Visa tai atrodo kaip nuobodi ataskaita, bet reikia suprasti, kad tame konflikte žuvo tūkstančiai. Du šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitose šios skurdžios šalies regionuose. Dar 20 tūkst. pabėgo į užsienį. Teigiama, kad šalyje nereti atvejai, kai į karių gretas priverstinai įtraukiami vaikai, netrūksta ir kankinimų bei išprievartavimo incidentų. Taip pat kilo genocido grėsmė. Panaši situacija yra Malyje, kur šiaurinę šalies dalį iš pradžių užėmė Tuaregų separatistai, vėliau – "Al Qaeda" remiami islamistai, trumpam įvedę šariato teisę.

Dabar jau ir jie nekontroliuoja šių teritorijų, bet konflikto ugnis rusena iki šiol. Šalį paliko 144 tūkstančiai, persikelti šalies viduje buvo priversta 230 tūkstančių žmonių.

Nepaisant to, kažkodėl nemačiau nė vienos Centrinės Afrikos Respublikos ar Malio vėliavos Vilniuje. Nemačiau ir gyvų grandinių, ir linksmų „selfies“ su valstybės vadovais ligoninėse. Kodėl? Ar ten gyvena ne žmonės, ne tokie patys homo sapiens, kaip Ukrainoje?

Esu realistas ir suprantu, kad kai kam Ukraina yra žymiai artimesnė, nes pažįsta ukrainiečius asmeniškai, buvo Ukrainoje. Suprantu, kad net ir labai norėdami, visiems nepadėsime. Bet Ukraina taip pat atrodo žymiai svarbesnė ir žmonėms, kurie neturi su šia šalimi nieko bendra; jie „solidarizuojasi“ su kažkuo, patys neretai nežinodami iki galo, su kuo. Jie nežino, už ką ar prieš ką kovojama Maidane.

Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar iš tikrųjų Lietuvos žmonėms Ukraina svarbesnė nei kokia nors kita užsienio šalis? O gal Ukrainos įvykiai mums svarbesni už kitus, žymiai kraupesnius, tik todėl, kad mus tuo bando įtikinti žaidžianti savo žaidimą valdžia arba todėl, kad domėtis Ukraina ir naudoti Ukrainos vėliavą kaip profilio nuotrauką socialiniuose tinkluose yra madinga?

Atsakymo nerandu ir spręsti palieku jums.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.