Praėjusių metų pavasarį patyriau vieną dažniausiai pasitaikančių sportuojančių žmonių traumų – plyšo priekinis kryžminis kelio raištis ir meniskas. Kiekvienas, susidūręs su šia trauma, žino, kokį diskomfortą ir apribojimus ji sukelia. Kiekvienas ją patyręs taip pat žino, kokius kryžiaus kelius reikia praeiti, norint gauti siuntimą kryžminio raiščio rekonstrukcijai vienoje iš didžiųjų Lietuvos ligoninių.
Trumpai drūtai: traumą patyriau balandį ir iki gruodžio poliklinikoje lankiausi septynis sykius, man buvo atliktas vienas rentgeno tyrimas ir vienas magnetinio rezonanso tyrimas. Pastarasis patvirtino raiščio plyšimo faktą. Kol su diagnoze poliklinikoje buvau siuntinėjamas tarp traumatologų bei ortopedų, gavau pasiūlymą atlikti operaciją poliklinikos dienos chirurgijos centre prieš tai pervedus 1200 litų vienai medicininių paslaugų įmonei už „komercinius implantus“.
Po tokio nedviprasmiško siūlymo, apie kurį informavau Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos skyrių, gydytojas pro sukastus dantis įteikė siuntimą atlikti operaciją mano pasirinktoje ligoninėje Vilniaus mieste. Nusprendžiau operuotis Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje.
Mano patirtis poliklinikoje ir Santariškėse skiriasi kaip diena ir naktis. Vizito pas gydytoją metu operacijos data buvo paskirta po pusantro mėnesio (poliklinikoje gąsdino, jog laukti teks pusmetį ar net metus). Likus kelioms dienoms iki operacijos gydytojas Linas Motūza paskambino ir maloniai priminė, ką reikia turėti su savimi ir kada atvykti.
Operacija buvo atlikta naujajame chirurgijos ir akušerijos korpuse, kuris labiau primena trijų žvaigždučių viešbutį, o ne ligoninę. Naujas pastatas, modernios palatos, planšetiniai kompiuteriai pacientui ir kiti dalykai yra tik smulkmenos, palyginus su darbuotojų dėmesingumu.
Gydytojas, anesteziologė ir visas ligoninės personalas buvo be galo paslaugūs ir rūpestingi man bei kitiems ligoniams, bendravo maloniai, nebuvo suirzę ir, svarbiausia, demonstravo aukščiausio lygio profesionalumą, kokio Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje nesu matęs.
Ligoninę su sveiku keliu palieku rytoj. Neabejoju, jog Santariškės man nuo šiol asocijuosis su pačiais aukščiausiais žmogiškumo ir profesionalumo standartais. Modernios ir šiuolaikiškos Lietuvos standartais.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
