Iš rašinio turinio galima nujausti, jog autorius atstovauja agresyviajam ateizmui. Tą naują „religiją“, kurią sukūrė didysis teroristas, kurio mumiją vis dar kai kas tebegarbina. „Religiją“, kuri suluošino ir mūsų žmones, paversdama kai kuriuos bedvasiais padarais.
Realybę, kurią kūrė daug pasaulio mokslininkų ir išminčių, autorius pateikia kaip mano nuosavą. Ačiū už tokią garbę! Deja, tenka autorių nuliūdinti. Beveik visi mano pateikti teiginiai - literatūriniai, todėl autorystę savintis būtų nesolidu, nekuklu ir nedora. Tik už 14 fatališkų mano gyvenimo akimirkų aš prisiimu autorystę, nes tai buvo gyvenimo tikrovė.
37 metus teko dirbti mokslinį darbą, todėl žinau, kad žiniasklaidoje skelbiami straipsniai privalo atspindėti tiesą, o rezultatai turi būti statistiškai patikimi. Tas, kuris nepasitiki kitų pateiktais duomenimis, dažniausiai linkęs eiti į sandėrius ir su savo sąžine.
Kad sukeltų didesnį efektą, autorius pažeria keletą „genialių“ minčių apie Didįjį sprogimą, Albertą Einšteiną ir apie tai, kaip reikia atlikti mokslinius tyrimus.
Ponas Martynai, ne mano idėja, jog Visata buvo sukurta. Tai atliko kiti žmonės daug anksčiau. Natūraliai „gimti“ Visatai būtų reikėję mažų mažiausiai stebuklo. Tik asmeniškas įsikišimas, valios ir noro Jėga ją galėjo sukurti su visomis, nuostabiai suderintomis fizikinėmis konstantomis ir dėsniais. Yra kelios dešimtys fizikinių konstantų. Kiekvienos iš jų tikslumas turi būti dešimtųjų procento dalių tikslumo. Būtent dėl tos priežasties George'as Greensteinas, kaip ir kiti fizikai, yra įsitikinę, kad Visata atsirado Dievo dėka tam, kad atsirastų žmogus.
Šiai tezei pagrįsti pateikiame tik keletą įrodymų:
1. Gravitacijos jėga lemia, kokios žvaigždės gali susiformuoti. Jeigu gravitacijos jėgos konstanta būtų bent truputį didesnės vertės, visos žvaigždės būtų didesnės nei 1,4 saulės masės. Tokios žvaigždės spinduliuoja labai netolygiai ir stipriai, todėl negali palaikyti tinkamų sąlygų gyvybei atsirasti aplinkinėse planetose. Ir atvirkščiai, jeigu gravitacijos jėga būtų bent šiek tiek silpnesnė, negalėtų susiformuoti didesnės kaip 0,8 Saulės masės žvaigždės. Nors jos spindi tolygiai ir pakankamai ilgai, jose branduolinės sintezės metu negali susidaryti sunkieji elementai (sunkesni už geležį), kurie būtini gyvybei atsirasti.
2. Stiprioji branduolinė sąveika sujungia protonus ir neutronus branduolyje. Jeigu ji būtų nors kiek silpnesnė, sunkiųjų elementų branduoliai negalėtų išsilaikyti stabilioje būsenoje. Vienintelis elementas, galintis egzistuoti Visatoje būtų vandenilis. Tačiau, jeigu ši jėga būtų nors truputį stipresnė, tuomet ne tik vandenilis vargiai galėtų egzistuoti, bet taip pat ir sunkiųjų branduolių skilimo metu susidarantys elementai, pavyzdžiui geležis ar sunkesni, taip pat būtų reti.
3. Silpnoji branduolinė jėga lemia elementariųjų dalelių virtimą kitomis (pavyzdžiui, branduolinėse reakcijose, tokiose, kaip beta-irimo reakcija). Jeigu ji būtų nors kiek didesnė, Visatos kūrimo pradžioje visas vandenilis būtų pavirtęs heliu ir kitais sunkesniais elementais. O jeigu būtų silpnesnė, nesusidarytų pakankamai sunkiųjų elementų ir helio. Bet kuriuo atveju gyvybė būtų neįmanoma.
4. Elektromagnetinė sąveika lemia daugumą procesų ir cheminių ryšių gamtoje. Jeigu ji būtų nors kiek stipresnė arba silpnesnė, cheminiai ryšiai nesusidarytų. Jeigu elektromagnetinė jėga nors kiek sumažėtų, elektronai nebesisuktų savo orbitose. Jeigu atomo branduolys nepajėgia išlaikyti elektrono, tuomet neįmanomas atomų jungimasis į molekules ir junginius. Tuo tarpu jeigu elektromagnetinė jėga būtų stipresnė, elektronas būtų taip stipriai traukiamas, kad būtų neįmanomas tarpmolekulinis ryšys ir elektronų keitimasis.
Kad gyvybė galėtų egzistuoti, gravitacijos jėga turi būti daugiau nei 10 40-tame laipsnyje kartų silpnesnė nei elektromagnetinė. Nei žvaigždės, nei galaktikos neegzistuotų, jeigu gravitacija nedominuotų. Reiškia, pasaulis turi būti taip sutvarkytas, kad kitos jėgos pasinaikintų, palikdamos gravitaciją – silpniausią iš jėgų dominuoti. Tai pasiekiama, kai Visata yra elektriškai neutrali. Elektronų skaičius turi sutapti su protonų skaičiumi.
Tai anaiptol ne galutinis fizikinių konstantų sąrašas. Iš viso yra daugiau nei kelios dešimtys kritinių Visatos susikūrimui dydžių. Kiekvieno jų atsiradimo tikslumas turi būti didesnis nei 10 minus 40-37-me laipsnyje. Būtent šis preciziškumas įrodo, kad Dievas yra asmeniška, o ne transcendentinė mūsų pasaulio apribota Dvasia. Jis šimtus trilijonų kartų protingesnis už žmogų. Informacijos egzistavimas ir DNR, taip pat nenuginčijami argumentai prieš ateistinį pasaulio suvokimą. Remiantis fizikos ir chemijos dėsniais neįmanoma paaiškinti informacijos atsiradimo kilmės:
1. DNR - ne tik molekulė, turinti savitą struktūrą. Tai yra kodas, kalba ir informacijos saugojimo mechanizmas.
2. Visi kodai sukuriami sąmoningai veikiant protui. Mokslui nežinomas būdas, kaip koduota informacija galėtų atsirasti natūralių procesų metu.
Evoliucionistas Ernstas Mayras pastebėjo: „Didelę įtampą sukelia žmonių patiklumas manyti, kad puikiai suderinti organai, tokie kaip akys ar paukščių plunksnos galėjo ištobulėti dėl atsitiktinių mutacijų“. Net Charlesas Darwinas yra pasakęs, kad jau vien mintis apie akies sudėtingumą sukelia šiurpulį. Dabar nustatyta, kad akies tinklainė kiekvieną sekundę atlieka 10 milijardų skaičiavimų prieš suformuodama smegenyse vaizdą! Tai palyginama su kompiuterio darbu. Norint modeliuoti 10 milisekundžių visą informacijos iš tinklainės apdorojimą net vienoje nervų ląstelėje reikėtų vienu metu šimtą kartų išspręsti apie 500 netiesinių diferencialinių lygčių. Geriausiu kompiuteriu tai užtruktų keletą minučių.
Turint omeny, kad tinklainėje yra daugiau nei 10 milijonų sudėtingai sąveikaujančių ląstelių, superkompiuteriui reikėtų daugelio metų sukurti vaizdą, kurį akis sukuria daug kartų kiekvieną sekundę. Kaip galėjo toks tobulas organas išsivystyti savaime?
Žinoma, jūs turite teisę paneigti Dievo buvimą ir tarti, kad yra kitas viso ko atsiradimo paaiškinimas. Galite jį pateikti?
Daug netvarkos į pasaulio gyvenimą įneša patys žmonės, elgdamiesi ne pagal Dekalogą. Jie netinkamai panaudoja savo laisvę. Dėl to išsigimsta žmonija, kyla fizinės ir dvasinės ligos. Ar kalta viską tvarkanti Išmintis, jei kai kurie žmonės laisvai atsisako savo išminties?
Kaip sakė filosofas Juozas Girnius, mokslas Dievo klausimu negali duoti nei neigiamo, nei teigiamo atsakymo, nes tai išeina iš jo pažinimo ribų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
