Gaila, kad atstumti vaikinai to nesupranta, jaučia pareigą mane pažeminti – vienas viešai išvadino celka, kitas paskleidė gandus, kad vyrai manęs visai nedomina... Kadangi tai mane juodai užkniso, atviru laišku noriu kreiptis į visus savo amžiaus vaikinus.
Visų pirma, palikit rimtas paneles ramybėje. Daugumai mūsų jūs - tik vaikai, su kuriais net pasikalbėti nėra apie ką. Visų antra, pavyzdžiui, aš turiu konkrečių planų savo ateičiai - noriu baigti gimnaziją gerais ir labai gerais balais. Tada studijuoti teisę. Siekti karjeros, pati užsidirbti pinigų. Pati tvarkytis gyvenimą, turiningai leisti laisvalaikį, tapti nepriklausoma.
Jei man labai reikės pliušinio meškučio, gėlių ar kvepalų, pati nusipirksiu. Jokie menkniekiai neverti sugadintų ateities planų. Ir neapsimesiu, kad tuos daiktus man kažkas padovanojo, kaip daro kai kurios mano pažįstamos. Man atrodo, kad kur kas geriau pačiai dirbti vasarą, kad turėtum pinigų tam ko nori, o ne laukti išsižiojus, kol tau tai atneš.
Visų trečia, vaikinai tokie naivuoliai. Negi jūs nesuprantate, kad pagrindinis dalykas, ko reikia panelėms iš jūsų - tai aukštesnis statusas? Dabar taip jau yra – turi vaikiną, pakyli bendraamžių akyse. Rasti porą, tarsi gauti nematomą kokybės ženklą. Yra apie ką kalbėtis su draugėmis. Galima fotkintis kartu, viešinti fotografijas ir sulaukti maždaug tokių komentarų „Awwwww.... kaip miela“ . O kur dar draugės, kurios tau pavydi.
Kai turi vaikiną, tai beveik tas pats, kaip turėti labai kietus batus ar kitą aksesuarą. Kuo vaikinas raumeningesnis, turtingesnis ar gražesnis, tuo dažniau galima juo pasigirti. Tuo aukštesnis panelės lygis. Kuo geresnes ir kuo daugiau dovanų panelė gauna, tuo jūsų santykiai neva geresni. Susidaro toks keistas vaizdas – tarsi panelė pati viena nieko verta. Ir meile tokie santykiai net nekvepia. Tiesiog varžybos, kuri nusikabins vertingesnį.
Žinot vaikinai, o juk dauguma porų atrodo taip – vaikinas privalo daryti viską, kad tik jo ledinė pana nedingtų, nepabėgtų pas dar kietesnį. Pati pana neprivalo nieko. Svarbiausia, susiradus sau „antrą pusę“, vaikyti nuo jo konkurentes. Vadinti visas merginas, kurios tik pažiūri į jo pusę, kalėmis, kekšėmis ir dar bjauriau. Vaikinai neturi teisės rinktis. Jei jau perbėgo pas kitą, tai vaikinas nekaltas (jis gi tik aksesuaras, o aksesuarai nemoka patys nieko nuspręsti), kalta būtent ta panelė, kuri jį nuviliojo. Dar būtina draskytis dėl vaikinų, tarsi jie – didžiausia gyvenimo vertybė.
Kas yra vieniša, ta verta paniekos ir pažeminimų. Kartais net patyčių. Juk turėti vaikiną yra beveik privaloma. Beveik tas pats, kas valytis ryte dantis. Jei tau, pavyzdžiui, septyniolika metų ir tu vis dar vieniša, tai kažkokia nenormali.
Man taip juokinga, kai į tokias „meilės“ istorijas įsipainioja keturiolikmetės. Jos nei žodžio „myli“ nemoka taisyklingai parašyti, o jų jau rimti santykiai. Šitoms tai vaikinai tikrai labai reikalingi. Jei jau pasižiūri koks keliais metais vyresnis, su kuriuo galima pasirodyti, tai tokia mergina tampa vos ne deive bendraamžių akyse. O jei tokia pora išyra (kur tau neiširs, kai abu mažvaikiai), tada prasideda buki bliovimai.
Kaip juokinga, kada tokio amžiaus mergaitė pradeda skųstis, kaip ją paliko ir kaip ji nenori gyventi, nes jau niekada gyvenime nieko nemylės. Tarsi prieš tai jau taip mylėjo... O po savaitės ramiausiai tamposi su kitu ir vėl viskas kartojasi.
Aš tokių dalykų visiškai nesuprantu. Man nereikia vaikino, kad įrodyčiau, kokia puiki esu. Aš pati sau faina. Ir tokia tikrai esu – gerai mokausi, vaidinu teatro studijoje, daug skaitau, domiuosi Rytų filosofija, sportuoju. Nesivalkioju, negeriu ir nerūkau. Kam man reikalingas vaikinas, kuriam nieko nejausiu? Man nereikia būti kažkieno pora, kad galėčiau savimi didžiuotis. Aš ir taip turiu tam pagrindą.
O jei kada nors pradėsiu su kuo nors artimiau bendrauti, tai tik dėl vienos priežasties – jei tikrai įsimylėsiu. Kol kas jokių tinkamų variantų aplink save nematau. Būti poros dalimi vien dėl kietumo, man atrodo mažiausiai kvaila.
O vaikinams noriu priminti – jūs ne daiktai, nors dauguma panelių būtent tokiais jus ir laiko. Ir jei labai džiaugiatės, kad nusikabinot ledinę paną, tai greičiausiai ji tiesiog leidžia būti greta savęs, kol jai reikia užsitikrinti statusą kitų akyse. Ar kol susiras ką nors kitą, ką galės išnaudoti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
