Vienas didžiausių pasaulio laikraščių „Newsweek“ laikinai buvo atsisakęs savo popierinės versijos ir visas naujienas perkėlė į virtualią erdvę. XXI amžius atnešė kelias naujoves, iš kurių didžiausia – internetas. Popierinė spauda po truputį traukiasi užleisdama vietą kilobaitams ir megabaitams, planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams.
Tiesa, yra vienas dalykas kuris nesikeičia. Tai – turinys. Žiniasklaida ir toliau išlieka pagrindiniu politikų ginklų paveikti žmones. Nesvarbu ar besimėgaudamas juoda kava savo rytinį laikraštį skaito pusamžis vidutinių pajamų pilietis, ar savo naujame „Iphone 5C“, važiuodamas troleibusu namo, skaito mokslus tepradėjęs studentas. Informacija ir nuomonės formavimas visus veikia vienodai.
Daug kas nesusimąsto, iš kur kyla antipatija vienai ar kitai politinei partijai, žmogui ar organizacijai. Gudrūs žurnalistai ir didžiausių dienraščių savininkai naudoja labai subtilius metodus, apie kuriuos nutuokia tik vienetai. Pateiksiu kelis metodus ir pavyzdžius, kaip jau kelis šimtmečius yra manipuliuojama skaitytojais ir rinkėjais.Pradėsiu nuo kiek kitokios žiniasklaidos, nei jūs įsivaizduojate. Tai televizija ir pokalbių laidos.
Tokios laidos kaip „Pokalbiai su Rūta“ arba kita laida su Edmundu Jakilaičiu yra ne kas kita kaip suinteresuotų žmonių bandymas susilpninti kai kurių politikų, o kartais ir visos vyriausybės įvaizdį. Yra paprastas būdas tai įrodyti. Prisiminkime Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Kai nėra priešų išorėje, visada jų atsiranda viduje. Beveik metus Lietuva buvo susiskaldžiusi į dvi stovyklas. Vieni pasisakė už VAE statybą, kiti buvo kategoriškai prieš ją. Vyko daug debatų, pokalbių, straipsnių, peticijų ir net referendumas.
Grįžtame prie pokalbių laidų. Mechanizmas paprastas: kviečiami įvairūs svečiai, jie kalba, diskutuoja (kartais net kiek agresyviai), retkarčiais vyksta SMS balsavimas. Kur kabliukas?Nepasakysiu nieko naujo. Kai kurios laidos yra šališkos. Iš karto matosi, kuri pusė yra „teisinga“, o kuri „neteisinga“. Vedėjas užgaulioja kai kuriuos kalbėtojus ir svečius, nutraukia juos ir t.t. Kartais tai matosi, bet kartais viskas atrodo labai objektyvu ir net miela akiai, tačiau tai tik žurnalistų profesionalumo reikalas. Visada galima įtikinti žiūrovą, kad tai jis gali susiformuoti savo nuomonę, kad tai jis renkasi, kuri pusė jam yra prie širdies. Specialiai į laidą kviečiami svečiai, kurie yra kontraversiški ar tautos nemėgiami.
Sakykime, į diskusiją apie VAE galima pasikviesti Andrių Kubilių (kuris buvo už) ir, tarkim, Andrių Mamontovą (kuris yra prieš). Baigtis yra aiški. Pridėkime dar „skaidrų“ SMS balsavimą, ir turime nuomonę. Tik užkietėję konservatoriai palaikys buvusį premjerą, kad ir kokius logiškus argumentus jis sakytų. Dėl kai kurių pasisakymų praeityje jis jau neteko tautinių mažumų, pensininkų, mažesnių nei vidutinių pajamų piliečių pasitikėjimą. O tai jau sudaro daugumą rinkėjų.
Užtat beveik visi mėgsta A.Mamontovą. Hipiai, muzikantai, visokio plauko menininkai – už jo kūrybą, ekologijos mylėtojai – už jo požiūrį į gamtą. O dabar įsivaizduokite tą pačią diskusiją su tarkim Algimantu Čekuoliu, palaikančiu VAE idėją, ir „Gazprom“ atstovu. Visų mylimas senukas laidų vedėjas ir rusų verslininkas su kaklaraiščiu. Viskas daugiau nei akivaizdu.
Dabar pakalbėkime apie tai, kaip palengva mažėja kai kurių politikų reitingai. Prisiminkime, kad kažkaip po truputį krenta prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumas. Atidžiai skaitant spaudą galima nesunkiai suprasti, kodėl ir kaip tai atsitiko. Greičiausias ir efektyviausias metodas sumažinti politiko ar partijos reitingus yra laikraščių straipsniuose juos susieti su jau nepopuliariais ar nemėgstamais politikais. Jeigu paminėsime, kad prezidentė palaiko nepopuliarų sprendimą, pasirašė sutartį su šiuo metu rinkėjų nemėgstama partija, tai labai greitai pastebėsime, kad atsiranda vis daugiau žmonių, nusistačiusių prieš valstybės galvą.
Didžiausi Lietuvos laikraščiai neturi aiškios vietos politiniame kompase, tačiau mielai atstovauja partijoms ar interesų grupėms. „Respublika“ dažnai į „Dienos citatos“ rubriką talpina Rolando Pakso arba Viktoro Uspaskicho frazes, o jau minėtoji D.Grybauskaitė siejama su krikščionimis demokratais arba Vytautu Landsbergiu.
Paskutinis metodas yra pats akivaizdžiausias iš mano minėtų. Tai – priešų sukūrimas. Ilgiau nei penkerius metus spaudoje buvo kalbama apie „violetinius“ ir „Garliavos tragediją“. Įvykiai buvo aprašomi iki pačių mažiausių smulkmenų, kiekvieną dieną bulvarinė spauda mirgėjo antraštėmis apie „pedofilų klaną“. Prieš metus vyko Seimo rinkimai, kuriuose kelis mandatus laimėjo ir svarbiausios šio skandalo ikonos Neringos Venckienės partija. Staiga visi nutilo. Pedofilai dingo kaip į vandenį ir dabar atrodo, kad jie net neegzistavo, o pati partijos įkūrėja slapstosi JAV, tačiau sėkmingai gauna Seimo nario algą.
Nesunku suprasti, kad žiniasklaida turi be galo didelį potencialą keisti rinkėjų nuomonę. Galima teigti, kad tai pats galingiausias ginklas politikoje. Nei išvaizda, nei oratoriniai sugebėjimai, nei argumentai neturi tiek svarbos, kiek turi žiniasklaidos sukurtas politiko įvaizdis. Net pats geriausias politikas negalės varžytis su kitais, jei nebus labiau išreklamuotas ir išgirtas už savo oponentus.
Tas pats liečia ir pačią valstybę. Šiuo metu Lietuvos politikoje yra viena didelė problema – tai didelė verslo grupių įtaka. Oligarchų valdoma valstybė negali būti stipri ir klestinti. Žiniasklaida yra paperkama tokių grupių kaip „Inter RAO Lietuva“ ar kitų koncernų, kurie yra suinteresuoti, kad žmonėmis butų lengvai manipuliuojama. Išsilavinę, apsiskaitę piliečiai nėra naudingi populistinėms partijoms.
Dažnai politinės partijos ar grupės yra finansuojamos užsienio šalių. Darbo partijos statytiniai ir jiems prijaučiantys sėkmingai išvarė „Hitachi“ ir „Chevron“ įmonių investicijas ir pridarė kelis milijardus žalos Lietuvos ekonomikai. Visa tai yra labai naudinga Rusijai, kuri lengvai gali lemti Lietuvos ekonomikos politiką (galima prisiminti pieno produktų embargą arba sugriežtintą sunkvežimių tikrinimą Rusijos pasienio postuose).
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
