Vasario 15-ąją 02 val. 30 min. Vilniuje, Gedimino prospekte prie viešbučio „Novotel“, mes, namo einantys jauni žmonės, buvome užpulti. Viskas prasidėjo nuo to, kad mano bičiulis sustojo ir pasisveikino su prieš jį einančia mergina, viso labo pasakė: „Labas!“ Kai jis susiruošė eiti toliau, jam iš už nugaros pripuolęs jaunuolis trenkė kumščiu. Mano bičiulis neteko pusiausvyros ir krito ant plytelių, susitrenkė galvą ir neteko sąmonės.
Tuo metu pribėgo dar du vaikinai ir pradėjo mano bičiulį spardyti. Jį netrukus ėmė ginti kartu buvęs mano brolis. Aš tuo metu stovėjau prie brolio ir tik norėjau užpuolikams pasakyti, kad liautųsi, bet vienu metu gavau nuo dviejų užpuolikų smūgius į galva ir veidą (ant galvos yra gumbas, o viršutinio žandikaulio dantys išnirę taip, kad reikės įstatyti naujus). Mane sumušę užpuolikai pabėgo.
Kai buvome užpulti, prie minėto viešbučio stovėjo trys „Smart Taxi“ automobiliai. Jų vairuotojai išlipo ir susibūrę į būrelį tiesiog stebėjo, kaip mane muša. Prieš tai jų porą kartų prašiau, kad iškviestų policiją. Kai jau buvau sumušta, dar sykį priėjau prie taksistų paklausti, ar iškvietė policiją ir ar galiu kur prisėsti. Tačiau taksi vairuotojai atsakė: „Čia ne mūsų reikalas, mes nieko negirdime, nieko nematome.“ Tada sėdo į savo automobilius, man prieš nosį užtrenkė dureles ir tiesiog išvažiavo.
02 val. 50 min. policiją išsikviečiau pati. Tačiau po 5 minučių atvykę pareigūnai pareiškė nieko negalį padaryti, nes niekas neįsiminė, kaip užpuolikai atrodė. Aišku, pareigūnai dar šiek tiek nubėgo į šoną, pažiūrėjo ir pareiškė, kad užpuolikų nepagaus, mat jie peršoko per tvorą. O juk yra požeminė aikštelė, į kurią užpuolikai greičiausiai ir spruko, bet kam vargti ir ten žiūrėti…
Buvo iškviesta ir greitoji pagalba. Ji atvažiavo po 20 minučių, tačiau greitosios pagalbos automobilis sustojo kitoje gatvės pusėje. Niekas net neišlipo, tik pro langelį užrėkė: „Tai čia yra nukentėjusiųjų ar ne?!“ Patys turėjome prieiti prie medikų. Nuo patirto streso, šoko ir visų neigiamų emocijų eidama iki greitosios kelis sykius vos nenualpau…
Automobilyje man pamatavo kraujospūdį ir, girdžiu, sako: „Ko ji čia alpsta, normalus tas spaudimas.“ Medikų darbas – suteikti pirmąją skubią pagalbą, o ne stebėtis, ko čia alpstu… Tada buvau nuvežta į Žalgirio klinikos priimamąjį. Kadangi labai silpnai jaučiausi, paprašiau, kad kas nors duotų vandens. Mačiau, kad stovi kabinete puodukai su vandeniu, bet man buvo pasakyta: „Mes neturime vandens.“ Taip pat kelis sykius prašiau, kad kuo skubiau mane apžiūrėtų, bet gydytoja pradėjo rėkti: „Palauk!“ Dar sykį paprašiusi vandens išgirdau, kad „vandens yra tualete“. Bet juk ten jokių puodukų nėra. Galiausiai teko atsigerti vandens iš čiaupo…
Po visko buvau apžiūrėta, padarytos nuotraukos ir kažkiek atstatyti dantys… Prašiau gydytojos suteikti informaciją apie mano būklę, bet gavau atsakymą, jog apie viską praneš mano odontologas, kurio ten net nebuvo. Išgirdau: „Kitą savaitę nuvyksi pas jį ir paaiškins...“ Klausiau, ar reikės atstatyti dantis, ar dėti naujus, tačiau laukė tas pats atsakymas: „Tegul jūsų odontologas aiškina visa susidariusią situaciją...“ Mačiau, kad norima manęs kuo greičiau atsikratyti.
Po ligoninės nuvažiavau į Vilniaus trečiąjį policijos komisariatą. Ten mums pralaukus daugiau negu valandą išėjo kažkoks policininkas ir paklausė, kas nutiko. Rašau „kažkoks policininkas“, nes jis nei pasakė, kokias pareigas eina, nei prisistatė. Vėliau iš eilės (pirmiau – bičiulis, kuris buvo sumuštas, tada – aš) buvome iškviesti pas pareigūną į kabinetą, kur pasakojome, kas nutiko. Kai apklausinėjo mane, kelis sykius pateikiau klausimus tyrėjui pati (pavyzdžiui, kokia bus tyrimo eiga, kaip ras užpuolikus, kada kameras apžiūrės ir t.t.), tačiau iš jo išgirdau: „Dabar 06 val. 30 min. ryto, aš pavargęs, neuždavinėkite man čia tų klausimų.“
Be to, į protokolą nebuvo surašyti mano parodymai, turėjau pasirašyti lape, kuriame rašė tyrėjas. Jis pareiškė: „Arba pasirašai, arba rašau, kad atsisakei pasirašyti.“ Nesutikdama rašytis pranešiau, kad mano advokatas man yra pasakęs, ką ir kaip rašyti, o tyrėjas pradėjo juoktis ir vis kartojo: „Tai skambink savo advokatui, tegul pataria, gal jis dar ir surašyti nori...“ Ir vėliau pridūrė: „Rašykitės, čia ne pageidavimų koncertas ir ne toks rimtas tyrimas, kad tiek vargo būtų. Ne tokia svarbi esate, kad dabar policija paiešką skelbtų...“
Taip pat tyrėjas vis kartojo, kad bylos terminas – 8 metai, tad kaip ir davė suprasti, kad tiek man teks laukti. Neištvėriau ir paskambinau savo advokatui. Jis man patarė reikalauti kito tyrėjo. Tai padarius tyrėjas burbėdamas surašė dar kelis parodymus ir prašymus, o kas nebuvo įrašyta, įrašiau ranka ir pasirašiau.
Po visko turėjau pati nusigauti iki Lazdynų ligoninės, kad man patikrintų galvą. Buvo padarytas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris, kaip žinome, labai kenkia sveikatai, bet kitos išeities nebuvo. Kadangi mane kamuoja migrenos skausmai, gydytojas pranešė, kad po patirto smūgio migrena tik sustiprės. Užpultam bičiuliui nustatytas žandikaulio lūžis (po operacijos jis šiuo metu guli ligoninėje), o man išmušti 3 dantys, sutrenkta galva, sumuštas kelis ir išsukta kairioji ranka.
Sekmadienį, vasario 16-ąją, skambinau į komisariatą, kad pasiklausčiau, kaip vyksta tyrimas (nes protokole nurodžiau, kad ištirtų iki 17 dienos). Man buvo pasakyta: „Nematot, kad šiandien sekmadienis? Viso gero.“
Tada skambinau tyrėjui pirmadienį bei antradienį, bet su juo susisiekti nepavyko. Įtariu, kad joks tyrimas nė nepradėtas. Dėl to nusprendžiau kreiptis ir į prokuratūrą, surašiau visus savo reikalavimus. Išgirdau bent jau tai, kad bus peržiūrėti visų Gedimino prospekte esančių vaizdo kamerų įrašai.
Nesuprantamas dalykas, kaip galime būti saugūs Lietuvoje, jei vadinamieji angelai sargai tiesiai šviesiai sako, kad nieko nepadės; taksistai, stovėję smurto vietoje ir viską stebėję, net neatsiliepė į bejėgės panelės pagalbos šauksmą; gydytojai nepadavė paprasto vandens prašančiai nukentėjusiajai; praeiviai, kurie ėjo ir viską matė, net nesustojo ir neiškvietė policijos. Tai kas mums padės tokioje situacijoje? Ar tik mirtis gali padėti?
Ar tikrai mus gali užpuldinėti, mušti, apvaginėti, atrodytų, tokiose saugiose, kameromis apstatytose vietose ir niekas nieko nedarys? Ar penktadienis yra to priežastis ir nusikaltėliai gali drąsiai vaikščioti senamiesčiu ir daryti, ką nori, nes žino, kad iki pirmadienio niekas jų neieškos?
Tą vakarą man buvo sugadintas gyvenimas. Šiuo metu negaliu ne tik eiti į darbą, bet ir kalbėti, šypsotis... Esu visiškai palaužta. Ir nors pati bandau kai ką daryti, ieškoti pagalbos, visur esu nusiunčiama laukti... Ar mes saugūs savo šalyje? Ir kodėl tie, kurie turi mus saugoti, kuriems būtent mes mokame atlyginimus, kurie turi tarnauti mums, yra tokie abejingi?
Pabaigoje norėčiau kreiptis į tuos „Smart Taxi“ vairuotojus, kurie tiesiog viską stebėjo, nors prašiau jų pagalbos, bei policininkus, kurie nenori padėti. Kreipiuosi ir į gydytojus, kurie buvo nepatenkinti, nes, matyt, jų miegą sudrumstėme. Susimąstykime, žmonės, kad kitą kartą tai gali būti jūsų motina, dukra, sesuo, panelė, žmona ar bet koks kitas jums artimas žmogus, prašantis pagalbos, o su juo bus elgiamasi taip, kaip elgėtės jūs.
***
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komentaras:
„Kalbant apie policijos darbą, pastebėtina, kad vasario 15-osios naktį, jaunimui gana audringai švenčiant Valentino dieną, sostinės pareigūnai turėjo itin daug darbo. Vis tik Gedimino prospekte užpultųjų jaunuolių pagalbos šauksmas neliko neišgirstas – gavus pranešimą apie jų užpuolimą, 2 val. 51 min. buvo tuojau pat išsiųstas policijos patrulių ekipažas, kuris atvyko greičiau nei per 2 minutes – 2 val. 53 min. (Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis). Po kelių minučių į pagalbą sulaukta ir antrojo pareigūnų ekipažo.
Įvykio vietoje ar apylinkėse užpuolikų nepavyko aptikti, tačiau pareigūnai tiria vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotą incidentą. Pasirodė, kad „Kristinai“ būtina pirmiausiai vykti į ligoninę. Vėliau, apie 6 val. 20 min. atvykusi į policijos komisariatą, ji vargu ar galėjo skųstis jai skirto laiko ar dėmesio stoka – jos parodymai fiksuoti apie 90 minučių.
Dėl skundo autorės išdėstytų teiginių ir dėl viešai pareikštos nuomonės, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas šios informacijos patikrinimas. Dėl jaunuolių užpuolimo ties 16-tu Gedimino pr. pastatu intensyviai atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Pareigūnams labai nemalonų įspūdį paliko muštynių liudininkų abejingumas – niekas iš buvusių greta nesiėmė padėti mušeikų aukoms. Iš tiesų, į sunkią padėtį pakliuvusiems tenka iškęsti daug skausmo ir nusivylimo jaučiant, kad aplinkiniai yra abejingi blogiui ir kitų nelaimei“.
Trečiadienį taip pat buvo išplatintas apsaugos kamera padarytas vaizdo įrašas, kuriame matyti sprunkantys užpuolikai. Asmenis, turinčius informacijos, kuri gali padėti tyrimui, ar atpažinusius vaizdo kameromis užfiksuotus įtariamuosius, prašoma informuoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3-ojo PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją V.Kovalevskij, telefonas: 85 271 6268, 8 698 85810
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
