Mano mylimasis, kai tik susipažinome, visų pirma patraukė dėmesį savo sportiška figūra. Atrodė vertas dėmesio – aukštas, pasitempęs, gražiu kūnu. Be to, protingas ir mielas. Tačiau per trejus bendro gyvenimo metus (o kartu gyventi pradėjome prabėgus vos pusmečiui nuo pažinties) mano atletiškasis gražuolis pamažu pradėjo prarasti formą – aš skaniai gaminu, o jis labai daug laiko praleisdavo sėdėdamas. Po darbo vis imdavosi kokių papildomų užsakymų iš šalies, nes abu taupėme nuosavam būstui. O kur dar pomėgis pagurkšnoti su senais draugais alaus, gausiai užkandant...
Viskas tarp mūsų buvo gerai. Mylimasis atrodė švelnus, dėmesingas. Gerai sutarė su mano draugėmis ir tėvais, visus buitinius rūpesčius dalinomės perpus. Nebuvo nė vieno nesutarimo dėl to, kas neš šiukšles ar plaus indus. Dėl to niekada nesipykome. Mūsų požiūriai į šeimą, darbą, religiją ir visus kitus esminius dalykus absoliučiai sutapo. Ach, pasakys tūkstančiai moterų, tikras saldainiukas. Na, taip, saldainiukas. Bet kuo toliau, tuo labiau man pradėjo nepatikti to saldainio pakuotė. Riebaliukai ant juosmens, paaugęs pagurklis.
Jis man pasipiršo. Kaip vestuvių dovanos paprašiau daugiau sportuoti ir rūpintis savimi. Subtiliai užsiminiau, kad būtų labai gerai matyti jį tokį kaip mūsų pažinties pradžioje.
Sužadėtinis sutiko, jis ir pats jautė prarandąs formą. Tik neskubėjo užsirašyti į sporto klubą. Pati nupirkau jam abonementą pusmečiui, gimtadienio proga. Tada jau neturėjo kur dėtis, teko pradėti sportuoti.
Jei tik būčiau žinojusi, kuo man baigsis tos geranoriškos pastangos jį pagerinti, pakeisti! Po pusmečio, jau gerokai sulieknėjęs, mano mylimasis nutarė, kad neverta sustoti pusiaukelėje. Pradėjo kas vakarą lankyti abejotinos reputacijos štanginę gretimo namo pusrūsyje. O aš visus tuos vakarus leisdavau viena. Papildomų pinigų namie taip pat nebeliko – viską ką uždirbdavo, išleisdavo kažkokiems preparatams, maisto papildams, baltymų kokteiliams.
Pradėjo nebetikti mano gaminamas maistas – per daug angliavandenių, per mažai vitaminų ar dar kokio š... Dabar jo valgiaraštyje teliko tik vištiena be odelės, liesa varškė, dar šaukštelis kitas ryžių. Pasidarė nervingas, atbukęs. Jei pasiūlydavau kur nors nueiti, laukė standartinis atsakymas – „Soriukas, tu gi žinai, treniruotė“.
Paskui jo elgesys visai pakriko – pradėjo kiekvieną dieną matuotis savo šlaunų ir bicepsų apimtis. Lovoje išvis tragiška padėtis – jis ne tiek rūpinosi, kaip suteikti man malonumą, kiek vis žvilgčiojo į veidrodį, kad savimi pasigrožėtų.
Pagrindinis svarbiausias jo gyvenimo rūpestis tapo šis: „Na, kaip aš tau atrodau?“ Kenčiau tai, nes vis dar jį mylėjau. Nors nebežinau, ar tikrai jį. Nes mano mylimo jaukaus meškučio nebeliko. Liko tik savimi besipuikuojantis mėsos gabalas.
Aš jaučiausi ir pažeminta, palikta be lašo dėmesio, ir tuo pat metu buvo malonu matyti pavydžius kitų moterų žvilgsnius, jei prasilenkdavome gatvėje. Tiesa, tai būdavo retai. Jei tik pavykdavo išsitempti savo brangiausiąjį į parduotuvę. Ir tai pasiskundus, kad be jo, tokio stipraus, nepatempsiu krepšių, pilnų vištienos krūtinėlių...
Pagaliau prieš du mėnesius jis padarė pareiškimą: „Viso, mieloji. Aš čia pasižiūrėjau į save, gerai pasvarsčiau ir nutariau: toks, koks dabar esu, susirasiu sau geresnę. Ir toli ieškoti nereikės. Pusė tavo draugių ant kaklo kabinasi“.
Išsiskyrėm su didžiausiu skandalu, indų daužymu ir riksmais. Tą vakarą visas mūsų daugiabutis linksminosi iš širdies, girdėdamas audringą santykių aiškinimąsi.
Daugiau nebendraujame. Prasilenkiam gatvėj lyg nepažįstami žmonės. Tik paskui iš bendrų draugų sužinojau, kad jis rimtai svarstė pradėti vartot steroidus. O gal ir pradėjo. Tiesą sakant, kai dabar pagalvoju apie mudu, pradedu jaustis kalta. Jei jis tikrai vartoja, tai čia aš jį netiesiogiai pastūmėjau.
Dabar esu vieniša. Ilgiuosi mudviejų vakarų, pokalbių ir apsikabinimų. Dažnai žiūriu į veidrodį ir galvoju apie tai, ar pati būdama toli gražu ne „Mis tobuloji“, turėjau teisę reikalauti to iš artimo žmogaus. Tai jau tikrai, geriau kai kuriuos norus pažaboti. Nes, neduok Dieve, ims ir išsipildys...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
