Šių metų rugsėjo mėnesį, V.Žirinovskis su griausmais grasino visoms Baltijos šalims, kad jos išdrįso paremti operacijas prieš Siriją. Žadėjo okupaciją ir sunaikinimą. Vieša paslaptis, kad Rusijos televizijos yra cenzūruotos. Jos kalba ir rodo tik po Kremliaus palaiminimo. Nepaklusnūs žurnalistai yra persekiojami ar net nužudomi (A.Politkovskaja). Prisiminkim kaip V.Gusinksis prarado savo NTV kanalą. Per televiziją vykdoma propaganda įvairiomis temomis.
Televizija Rusijoje yra aiškiai priklausoma nuo valstybės valdžios. Savaime kyla klausimas kaip toks asmuo, kaip Žirinovskis, kada jau praeityje pasižymėjo „įdomiais pasisakymais“, gauna visą pusvalandį televizijos „Rossija 24“ tiesioginio eterio?
Rusijos jaunimas šiek tiek papiketuoja Maskvos gatvėse ir gauna ilgus metus kalėjimo. „Greenpeace“ aktyvistai pabandė įkišti nosį į Rusijos gamtinių išteklių verslą ir buvo susodinti už grotų. Rusijos grupės „Pussy Riot“ narės, suimtos dėl Kristaus Išganytojo cerkvėje surengto pasirodymo, kurio metu jos skandavo „Šventoji Dievo Motina, išvaryk Putiną“.
O V.Žirinovskis sau be baimės kalba viešai televizijos diskusijų laidose okupacinėmis temomis. Jis nesibijo tokių žodžių kaip „bus sunaikinti“, nebijo grasinti atominiu ginklu, jis gali pasišaipyti iš Latvijos jūrų laivyno, pavadinti Baltijos šalis „šunyčiais pasauliniame politikos kontekste“.
Jis nebijo viešai aiškinti, kad reikia nutraukti verslo ryšius su šiomis šalimis (pamenate po to sekusį Rusijos embargą Lietuvos pieno produktų gamintojams?), kad reikia išskaidyti tų valstybių dabartinę teisėtą teritoriją. Kremlius tyli. Reikia suprasti, tokie V.Žirinovskio pasisakymai visiškai nekenkia Rusijos užsienio politikai?
V.Žirinovskio kalbos nekenkia Rusijos užsienio politikai, nes šio politiko lūpomis yra išsakomos koduotos Kremliaus mintys. V.Žirinovskis yra tarsi senas VEF radijas, kuris groja kažkur patvory, kurio niekas neklauso, bet visi girdi. Kremlius galbūt ir neketina artimiausioje ateityje nieko okupuoti, bet tokiais veiksmais jis patikrina, kaip į visą tai reaguojama.
Galų gale, tokios kalbos mažu mažiausiai verčia prisibijoti Rusijos. O kaip gali nebauginti valstybė, kurioje, kaip rodos, nelabai psichiškai stabilus žmogus, gali laisvai grasinti kaimyninėms valstybėms ir net nesulaukti Kremliaus pasipiktinimo ar atsiribojimo nuo tų kalbų. Juk ir kasdieniniame gyvenime prisibijome „nepakaltinamųjų“ ar ne?
Kremlius ne tik, kad tyli, jis įjungia žalią šviesą toms kalboms būti išgirstoms. Ir prisiminkite, kaip „visiškai atsitiktinai“ minint Rusijos Federacijos Konstitucijos dvidešimtmetį, Kremliaus Didžiuosiuose rūmuose, iškart po V.Putino kalbos, girdint ES šalių diplomatams nuskambėjo Olego Gazmanovo atliekama Sovietų Sąjungą šlovinanti daina. Gal vis dėl to V.Žirinovskis yra visai ne toks, kokiu dauguma jį laiko?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
