Pateikiame A.Benavides įspūdžius.
***
Darbo aplinka
Tai tikriausiai mėgstamiausia mano gyvenimo Lietuvoje dalis. Tikėjausi, ka europiečiai yra sunkiau dirbantys nei mes, Lotynų amerikiečiai, bet ne iki tokio lygio. Lotynų Amerikoje nesunkiai toje pačioje darbovietėje nesunkiai rasi tinginių ir tų, kurie dirba dvigubai. O čia, Lietuvoje, dauguma darbuotojų dirba maždaug taip pat ir su akivaizdžiu noru dirbti daugiau ir sulaukti pripažinimo.
Lietuvoje labai įprasta į darbą atvykti anksti ir išvykti vėlai ir nepaprašyti pinigų už viršvalandžius (WTF??!!). Girdėjau, kad tokia praktika egzistuoja daugumoje kompanijų. Tikrai pavydėtina meilė tam, ką darai.
Kitas unikalus lietuvių ypatumas yra jų greitis. Jie visur labai greiti. Tai labai gerai, bet turi (nors ir nedidelių) pasekmių. Pavyzdžiui, turi 10 užduočių ir 4 valandas joms pabaigti, tačiau viską padarai per vieną valandą, o likusį laiką nuobodžiauji ir nori daugiau darbo. Kai dirbi taip greitai, tikėtina, kad padarysi klaidų, tačiau bent jau savo darbovietėje jų nemačiau.
Darbe įprastai tylu, tačiau visąlaik girdi plepančias merginas ir juokelius laidančius vaikinus. Kai nėra jokių užduočių, darbuotojai eina į poilsio zoną ir žaidžia stalo futbolą, video žaidimus ir geria kavą. Žinoma, italų / ispanų kampelis – kur kas audringesnis ir dramatiškesnis.
Tačiau didžiausias šokas man buvo, kaip plačiai europiečiai naudoja emocijas pokalbiuose internetu: „Skype“ ar siunčiant elektroninius laiškus. Europiečiai naudoja daug besišypsančių veidukų. Man tai buvo toks šokas! Bet tai tikrai suprantama – taip gali žinoti, ar žmogus laimingas, ar ant tavęs pyksta. O Lotynų Amerikoje verslo komunikacijoje mes visiškai nenaudojame emotikonų.
Kompanija, kurioje aš dirbu, išskirtinė ir tuo, kaip smarkiai darbuotojai įtraukiami į įvairias veiklas. Studijų metais studentų asociacijoje AIESEC turėdavome vieną komandinį užsiėmimą (team building) per ketvirtį. Priešpaskutinėje savo darbovietėje per dvejus metus neturėjau nė vieno tokio susibūrimo. O čia per ketvirtį jau turėjome 2 ar 3 tokius komandinius susibūrimus.
Kultūrinis šokas
Klasių lygybė: Lotynų Amerikoje nesunkiai gali atskirti turtingą nuo vargšo. Tuo tarpu Lietuvoje visi, regis, yra panašaus socialinio statuso. Tai kiekvienos vyriausybės svajonė!
Taika: nuo to laiko, kai čia atvykau, gyvenu taikoje su savimi ir pasauliu. Lietuvoje labai žemas nusikalstamumas, palyginus su Lotynų Amerika. Jaučiuosi saugus bet kuriame mieste.
Tyla: gatvėse nėra triukšmo, žmonės nevairuoja klausydamiesi siaubingai garsios muzikos. Viešajame transporte retai pamatysi kalbančius žmones.
Autobusų bilietai: įlipi į autobusą, o bilietą pasižymi kartą per mėnesį. Kartais kontrolieriai surengia patikrinimą, tačiau tai būna tik kartą ar du per mėnesį. Lotynų Amerikoje reikia aktyvuoti bilietą kaskart, kai įlipti į autobusą. O čia, Lietuvoje, viskas taip praktiška!
Transporto sistema: autobusų stotelėse visuomet rasi tvarkaraštį, o autobusai 99 proc. atvejų atvyksta laiku. Taip pat labai padeda įvairios interneto programėlės. Autobuse taip pat balsu informuojama apie būsimą stotelę. Kad pasinaudotum taksi, reikia automobilį išsikviesti telefonu arba per programėlę. Automobiliai nesustoja vien tik jiems pamojavus.
Sezonai: Lietuva yra apdovanota galimybe turėti keturis labai cool sezonus. Įdomu tai, kad sezonai dažnai naudojami kaip nuroda, pavyzdžiui: „Kitą vasarą aš...“, „Praėjusią žiemą aš...“, „O rudenį aš...“ Lotynų Amerikoje taip nekalbame.
Skalbimo mašinos: lietuviai paprastai skalbimo mašinas laiko virtuvėje arba vonioje. Lotynų Amerikoje mes paprastai turime tam atskirą patalpą.
Elektros jungtukai: dažniausiai jie įrengi ne tame pačiame kambaryje. Man yra buvę du kartus, kad kažkas iš lauko išjungia šviesą, kai aš viduje siunčiu faksą.
Marozai: BMW automobiliai ir „Adidas“ sportinė apranga yra gangsterių atributai.
Pica: lietuviai ant picos deda kečupo ir svogūnų padažo ir valgo ją su šakute ir peiliu.
Alus: gal kokį tūkstantį kartų geresnis nei Lotynų Amerikoje!
Išskirtinai greitas internetas: siuntimo greitis gali būti greitesnis nei tavo kompiuterio kietojo disko nuskaitymo greitis.
Oras: žiema normali, tačiau vieną savaitę teks kęsti minus 20 laipsnių temperatūrą. Tai tikrai ekstremalu! Nušalau veidą ir rankas. Ruduo ir pavasaris šalti. O vasaros oras – tobulas.
Vasara: saulė iki maždaug 23 val. – tai tiesiog dovana, ir aš ją myliu! Tiek daug šviesos. Manęs nevargina net tai, kad žiemą viskas yra atvirkščiai. Tai buvo geriausia mano vasara! Šiek tiek sunku susikaupti darbui, kai aplink tiek daug merginų trumpomis suknelėmis, tačiau aš nepykstu!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
