Kiek iš tikro Maskva turi teisės į Rytų Ukrainą

Po Krymo okupacijos lietuviškąją informacinę erdvę užplūdo šimtai internetinių „tituškių“, rėkaujančių apie Putino teises į Krymą. Taigi pravartu yra šiek tiek pasigilinti į istoriją, atsiversti šaltinius ir pasvarstyti, kiek iš tiesų kokių nors teisių į Krymą ir Rytų Ukrainą turi Kremlius.

Rusijos kariai Simferopolyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos kariai Simferopolyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Zabieta

Mar 10, 2014, 2:58 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 1:29 PM

Pirmiausiai šis tekstas kilo iš komentaro, skirto kandidatui į prezidento postą Rolandui Paulauskui. Internete pasirodė vaizdo įrašas, kur šis kandidatas viešai skleidžia melą ir kartoja propagandiniuose Kremliaus spaudos kanaluose kartojamus melagingus lozungus. Atsiverčiau kelis istorijos šaltinius ir savo socialinėje erdvėje pasidalinau komentaru -kreipiniu į Rolandą Paulauską. Komentarui susilaukus daugiau nei 100 žmonių teigiamo įvertinimo vos per pirmąją valandą mano socialinėje erdvėje, kurią sudaro vos pora tūkstančių žmonių, supratau, kad šiek tiek adaptuotu viešajai erdvei tekstu derėtų pasidalinti su platesne auditorija:

Negerb. Rolandai Paulauskai, Jūs, kaip senas žmogus, rašęs ten kažką ir panašiai*, turėtumėt jausti atsakomybę už savo žodžius, nes ims koks pyplius dvidešimt-kažkelerių metų amžiaus ir įrodys, jog esate nevykėlis ir melagis**, besispjaudantis prokremlinišku melu, netiesa, propaganda… Naiviai tikiuosi, jog Jūs nespecialiai, tačiau pats nesuprantate, kaip dūduojat Kremliaus vamzdį (privačioje savo socialinio tinklo erdvėje Jums skyriau “užkalniškesnių” epitetų). Taigi pradedam:

1. Teigiate, jog „Rytų Ukraina buvo prijungta Lenino – grynai rusiškos žemės“. Šiaip jau, buitiškai žvelgiant, žemės totoriškos. Tik kad Stalino išvalytos. Dar tiksliau galime įvardinti: ukrainiečiai atsikraustė į Krymą apie 970-uosius metus, o totoriai su ukrainiečiais kovojo dėl tų žemių nuo XII iki XV amž. Tada lietuviai pradėjo valdyti Kijevą, Vakarinę ir Rytinę Ukrainos dalį, o jau Dono ištakos ir pietinė Ukraina buvo aukso ordos – ne maskvėnų.

Prieš Liublino Uniją ukrainiečiai džiaugėsi LDK valdomi, turėjo religinę laisvę, mokėjo mokesčius mūsų Didžiajam Kunigaikščiui, kovojo kartu prieš bendrus priešus – vokiečius, maskvėnus, totorius, turkus ir t.t. Po Liublino Unijos Kijevas atiteko Lenkijai, kuri ne taip toleravo stačiatikius, kaip lietuviai, taigi po maždaug 100 metų ukrainiečiai sukilo prieš lenkų katalikišką karūną ir perėjo į Maskvos pusę. Ir nuo 1654-ųjų Ukrainos Rytinės žemės perėjo Maskvos globon. Dėl pietų žemių dar kita istorija…

2. Krymas. Krymas karaimų, totorių, chazarų apgyvendinta teritorija ir šių tautų dauguma dominuoja pusiasalyje nuo amžių amžinųjų. Dalį laiko jį valdė Kijevas, dalį Venecija, nuo XV amžiaus - Aukso orda, vėliau osmanai. Maskva Krymą okupavo tik 1783-iais. Net Latviją caras okupavo anksčiau! Krymas kaip aneksuota teritorija Rusijai priklausė nuo 1783-iųjų iki 1917-ųjų, tada penkerius metus keitėsi tą pusiasalį valdžiusieji – totoriai, ukrainiečiai, vokiečiai, vėl totoriai, baltieji, raudonieji, baltieji ir galų gale buvo sukurta Autonominė Krymo Socialistinė Respublika, kuri po 1921-1954 m. periodo buvo prijungta prie Ukrainos socialistinės respublikos.

Taigi Krymą Maskva valdė 133 plius 33, viso 166-erius metus, iš daugiau nei 2000 m. mums žinomos pusiasalio istorijos. Taigi, jei pagal demografiją spręsim – Krymą turi valdyti totoriai, etniškai jiems artimiausia būtų Turkija, jeigu pagal tai, kas valdė ilgiausiai, tai netgi Roma turbūt turėtų daugiau teisių į Krymą nei Kremlius.

3. Sakote „Kryme niekada nebuvo ukrainiečių“? Ukrainiečiai antroji etninė grupė Kryme buvo nuo 988-ųjų metų, kai Krymą užkariavo Kijevo princas Vladimiras, kuris ten ir pasikrikštijo. Praėjus beveik 870 metų, XIX amžiaus viduryje, vykstant Krymo karui, daugelis ukrainiečių, rusų naujakurių ir totorių pasitraukė iš nuniokotos žemės. Ukrainiečiai į Kijevą, o totoriai – Stambulą ir Anatoliją. Nedirbama žemė kentėjo, caras liepė totriams grįžti, kitiem uždraudė išvykti, pradėjo masiškai perkėlinėti rusus. Taigi pirmieji rusai masiškiau apsigyveno Kryme beveik 800-ais metų vėliau nei ukrainiečiai.

4. Sevastopolis! Taip, sutinku su Jumis, jog tai „rusų uostas“. Tai iš tiesų Jekaterinos II-osios pastatytas miestas, okupavus Krymą. Tačiau reikia žinoti, kad, kaip tvirtovė, tai labai skysta – po šešiasdešimt kažkelių metų miestą užgulė turkų, britų ir prancūzų bendra kariuomenė. Rusai nuskandino tame mieste buvusį Juodosios jūros imperatorišką rusų laivyną, kad sąjungininkų laivai negalėtų įplaukti į uostą, o miestą apleido, palikdami ten vien tik griuvėsius. Patys sugriovė miestą. Patys nuskandino laivus.

Toliau, po dar 62 metų, jau minėjau, Kryme keitėsi valdžia – totoriai, ukrainiečiai, vokiečiai, vėl totoriai, baltieji, raudonieji, baltieji ir galų gale raudonieji. Praėjus vos 20 metų miestas paimamas vokiečių armijos. Taigi, jeigu miesto įkūrimo data laikoma 1783 m., rusai miestą valdė (71+62+21+10) iš viso 164-erius metus iš 231 metų, o tai sudaro vos 71 proc. laiko, kaip Didieji Internetai pasakytų: „wow, such tvirtovė, so stronk“.

5. Cituojame Jus toliau: „Dar kartą sakau, Rytų Ukrainoje yra rusai, rusai“. Klystate. Rytų Ukrainos sostinė yra Charkovas, tai yra antras pagal dydį Ukrainos miestas. Įkurtas 1665-66 metais, po Chmelnickio sukilimo. Miestą įkūrė ukrainiečiai, gyveno ten ukrainiečiai, gimdė ukrainiečiai, žemę arė ukrainiečiai ir tada „atėjo dėdė Stalinas su Holodomoru“.

Jeigu Ukrainoje 1930-ais metais buvo apie 32-34 milijonus gyventojų, ir jeigu nebūtų buvę Holodomoro ir kitų Stalino žiaurių nusikaltimų, tokių kaip bene milijono totorių tremtis ir tiesiog genocidas, ukrainiečių šiuo metu būtų turbūt 25 proc. daugiau, negu yra dabar – tačiau čia tik istorinės demografijos interpretacijos. Pasiremkime tikra, patikima statistika: pagal 1926 metų surašymą rusai visoje Ukrainoje sudarė 9 proc. gyventojų, 1939 – 13 proc., 1959 – 17 proc., „viršūnėlė“ buvo pasiekta 1989 metais, kai rusų Ukrainoje buvo 22 proc., dabar vėl 17 proc. Charkovas, kaip Rytų sostinė taip pat, pabrėžiu, nėra rusiškas miestas.

Jis yra ukrainietiškas. 1959 metais ukrainiečių Charkove buvo 17 proc. daugiau nei rusų, o prieš keliems milijonams rusų paliekant Ukrainą 1989-1992 m. laikotarpiu ukrainiečiai sudarė 51 proc. Charkovo gyventojų! Šiuo metu ukrainiečiai sudaro 62 proc. Charkovo gyventojų, o rusai vos 33 proc. – rusų dabar ten yra kone per pus mažiau nei ukrainiečių!

Galų gale, video pabaigoje neatsakingai suteikiate pseudolegitimumo separatistinėms kalboms dėl Rytų Lietuvos žemių. Įdomu, ar tokios kalbos neprasilenkia su Konstitucijoje išsakytu mūsų valstybės teritorinio vientisumo principu? Taigi negerb. Paulauskai, jausk atsakomybę už savo žodžius ir nustok meluoti, o tai aš, pažadu, pradėsiu dažniau tau dėmesį rodyti.

* Labai esu dėkingas Jums, už sukurtą nuostabią muziką Sąjūdžio himnui „Pabudome ir kelkimės“ – nuostabi daina, kaskart klausant sukelianti graudžius jausmus ir pagarbą Tėvynei. Gerbkite ją ir Jūs, neskleiskite propagandos. O sakydamas „žmogus, rašęs ten kažką ir panašiai“ turėjau omenyje pykčio ir keistų interpretacijų kupinus Jūsų tekstus „Respublikoje“.

** Jeigu atsiprašysite už tai, jog skleidėte malagingus faktus ar pripažinsite tiesiog susimaišęs ir suklydęs, pažadu, atsiprašysiu Jūsų, už tai, kad viešai išvadinau melagiu.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.