Viskas dėl to, kad aš jau dabar rūpinuosi, kad mano dukros užaugtų perspektyviomis. Kad suprastų, jog moteris yra tiek verta, kiek sugeba save pateikti. Vienai mano dukrai - septyneri, kita - metais jaunesnė. Ir mokau jomis būti moterimis nuo pat vaikystės. Esu tikra, kad jos jau dabar turi žinoti, ką tai reiškia gražiai rengtis, gražiai atrodyti, gražiai vaikščioti.
Abi lanko pramoginių šokių, dainavimo ir muzikos pamokas. Kartą per savaitę aš pati darau joms masažą, o namuose būtinai einame į pirtį pasikaitinti, nors trumpam. Rytais jos daro lankstumą gerinančius pratimus. Abi jau laisvai padaro špagatą ir virvutę.
Aš mokau jas darytis šukuosenas ir makiažą. Pati naudoju tik geros kokybės ekologišką kosmetiką, todėl nebijau jos duoti ir savo dukrelėms. Jos jau dažosi lūpas, darau joms manikiūrą, o vasarą – pedikiūrą.
Neleidžiu vaikščioti purvinais drabužiais. Mūsų šeimoje tai nepriimtina. Vos susitepę, jos privalo persirengti. Mergaitė visada turi būti graži ir tvarkinga. O tie, kas teigia, kad tai stabdo vaikų raidą ir varžo laisvę, tiesiog nieko nesupranta.
Jei turėčiau berniukus, jie galėtų vaikščioti iki ausų purvini. Bet mergaitėms ir berniukams turi būti taikomos skirtingi auklėjimo būdai. Reikia auginti vyrus vyrais, o moteris – tikromis moterimis. Nes dabar kartais žiūriu į jaunimą gatvėse ir nesuprantu, kokios lyties ypata priešais mane eina. Nenoriu, kad mano dukros užaugtų tokiomis.
Jei Lietuvoje būtų rengiami aukšto lygio vaikų grožio konkursai, mes būtinai ten dalyvautume. Manau, kad mano mergaitės tam ir fiziškai, ir morališkai pasiruošusios. Manau, joms patiktų laimėti ir patiktų varžybų dvasia.
Kai kas pasakys, kad atimu iš savo dukrų vaikystę, bet tai netiesa. Joms labai patinka ir laikas praleistas kartu, ir grožio procedūros. Be to, mes labai daug lavinamės – dukros mokosi anglų kalbos, manau, po trejų metų šioje srityje gerokai lenks bendraamžes.
Iš karto užbėgsiu piktiems komentarams už akių. Neugdau jų tuštutėmis – mes kartais paaukojame pinigų gyvūnų prieglaudai, o išaugtus rūbelius atiduodame labdarai. Abi jau puikiai skaito. Mokau jas ir iškalbos, nes manau, kad būtina mokėti pasakyti savo nuomonę. Mes perkame joms enciklopedijas, nes noriu, kad mano dukros žinotų apie jas supantį nuostabų pasaulį.
Tai kodėl tada esu vadinama bloga mama? Kodėl sulaukiu priekaištų ir nesupratimo?
Nematau nieko blogo, jei ketinu dukras išauginti patraukliomis, suvokiančiomis savo pačių vertę merginomis. Labiausiai mane erzina amžinas kitų tėvų ir mano giminaičių moralizavimas. Mano dukros gerai išauklėtos, tvarkingos ir mandagios. Tad kodėl žmones kabina, kad ketinu jas išugdyti pagal savo suvokimą?
Tikriausiai tų tėvų lūpomis kalba banalus pavydas – kad nesugeba tiek darbo, pastangų ir laiko sudėti į savo vaikus. Kad nesugeba jau dabar pradėti galvoti apie jų vaikų laukiančią ateitį. Nesugeba užtikrinti, kad mergaitės tą ateitį pasiektų pasiruošusios, išdidžiai pakeltomis galvomis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
