Viskas prasidėjo, kai man suėjo 18 metų. Ėmiau dairytis darbo, kad galėčiau užsidirbti sau pinigėlių. Jau pirmasis darbas dideliame tinkle ėmė mane stebinti. Darbo metu geriantis kolektyvas, paslėptas šaldytuve degtinės butelis (mat kolegos gimtadienis, kaip degtinės litriuko neišgersi į sveikatą), visiškai girta vyriausioji virėja, kuri galų gale kartą išėjo iš virtuvės ir pasirodė visu gražumu prieš žmones kalbėdama telefonu ir.. šaldytas maistas.
Šaldyti cepelinai. Kijevo kotletai - irgi šaldyti. Viskas viskas šaldyta. Na, ir daug reikalaujanti kavinės valdžia.
Klientai savaime suprantama, maistu patenkinti nebus, kai patiekalo viduje - šalta. Dėl to kalta padavėja, mat ji nepažiūrėjo ir neparagavo.
Kita patirtis - dar didesniame tinkle Vilniuje, Vokiečių gatvėje. Ten visą dieną dirbi, ten žmonių srautas labai didelis.
Dirbi sunkiai, stengiesi, o tau sumoka už pusę. Jei netyčia virtuvėje ant žemės iškrenta tavo klientui iškepti koldūnai, jie sudedami atgal, užmetamas naujas sūrio gabalas ir štai - klientas jau valgo. Taigi, jeigu norite skaniai pavalgyti - eikite į labai aukšto lygio restoraną, o ne į mūsų garsiąsias picerijas, kur valgote šaldytą sriubą. Arba gaminkite namuose! Skanaus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
