Šimtas dienų, kurių metu knygos pavirsta draugais, nuobodžiu laisvalaikiu ir galiausiai - maistu. Šis laikotarpis - pats atsakingiausias, jo metu labai svarbu mokytis su kokybiškomis knygomis.
Geriausia šiuo laikotarpiu pritapti sekasi knygų graužikams, - jiems reikia mažiau laiko adaptuotis, kadangi visa tai jiems jau buvo beveik kasdienybė. Kitiems bandantiems taip pat pavyksta, bet, be abejo, būna įvairių baigčių. Tai šimto dienų lipimas į baimės medį, kuriuo kylant sparčiai mažėja šakų, o baimė didėja ne tiesiogiai, o kvadratu, kubu, šešiakampiu ir įvairiausiais kitais laipsnių rodikliais.
Tai šimto dienų bėgimas tuneliu - spalvotu, pačių ryškiausių ir įvairiausių spalvų gamų, sukeliančių haliucinacijas, pykinimą, nemigą. Kartais atrodo, kad tavo galva plyš, sprogs, išsilydys ir nudažys visą tą tunelį viena, ryškia, sodria spalvyte. Po tokios įtemptos daugiakovės tikrai neretai kam išmuša saugiklius. Bet, viskas teisėta, koks gi sportas nereikalauja aukų?
Visa tai - tik dubenėlis nekaltutės košytės su „E100”, kurio sudėtis: baimė, nerimas, laukimas. Viso šimto dienų laikotarpiu ant kiekvieno abituriento kaktos kabo skelbimas, pranešantis, kad vienas iš talentingiausių ir labiausiai kerinčių mažyčio ansamblio instrumentų, nugalėjęs šimto dienų maratoną, turės teisę surengti trijų valandų solo koncertą vienos iš mokyklų sporto salėje, abituriento galvoje, grojant nervų stygelėmis, taip pat nuostabiai ir negailestingai klasiškai bei lyriškai kaip Lady Gaga arba Marilyn Manson koncerte.
Tad, mieli abiturientai, pasirūpinkite savo galvos stabilumu, karts nuo karto ją pamaitinkite šviežiomis, gaiviomis daržovėmis. Tik nepamirškite atsirinkti, kurios yra supuvusios ir bevertės, o kurios ne.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
