Susitikome Londone ir, neįtikėtina, mūsų bendravimas nepasikeitė. Jis ir toliau buvo dėmesingas ir švelnus. Matyt, todėl pamečiau saugumo jausmą. Paskutinis mūsų susitikimas įvyko per mano gimtadienį. Tada jį supažindinau su savo draugais bei seserimi. Visi matė, koks Nerijus dėmesingas, paslaugus, tvarkingas. Po šios šventės nusprendėme kartu apsigyventi ir bandyti kurti bendrą ateitį. Kadangi aš gyvenu vienviečiame kambaryje, paprašiau sesers pagalbos – kad ji laikinai priimtų mus gyventi į savo namų, kol susirasime nuomotis dvivietį kambarį. Sesuo neprieštaravo ir priėmė mus gyventi.
Iš Portsmodo miestelio Nerijus į Londoną atvyko su vienu krepšiu. Man buvo truputį keista, kad jis turi tiek mažai daiktų. Vis dėlto atvežė man ir sesei dovanų. Ir vėl buvo labai smagu, kad jis toks dėmesingas.
Londone Nerijus pradėjo ieškotis darbo. Jos nebuvo labai sėkmingos, tačiau po savaitės pamatė darbo skelbimą ir labai apsidžiaugėme, kad dar po savaitės galės pradėti dirbti.
Tas dvi savaites, kai gyvenome kartu, buvau labai laiminga. Nerijus rytais keldavosi anksčiau, kad padarytų ir man į lovą atneštų kavos. Padarydavo ir pusryčius. Visada į darbą įdėdavo pietus, o grįžusi namo rasdavau ir pagamintą vakarienę, sutvarkytus namus, šiltą glėbį.
Kartu leisdavome vakarus, žiūrėdavome filmus, eidavome pasivaikščioti, jis visada stengėsi būti šalia. Nerijus puikiai sutarė su mano draugais. Su viena mano drauge net kas dieną susiskambindavo, pasilabindavo. Man tas nekliudė, ir draugai sakė, kad pirmą kartą mato tokį vaikiną, kuris taip laisvai bendrauja.
Viskas man atrodė kaip svajonių išsipildymas. Ir vis susimąstydavau, ar čia viskas tikra, kartais negalėdavau patikėti savo laime. Iki to nelemto penktadienio...
Rytas prasidėjo kaip įprastai: kava su pusryčiais, aptarėme, ką veiksime savaitgalį. Tuomet aš išvažiavau į darbą. Kalbėjau telefonu su drauge, jai ji sumanė jam paskambinti. Mūsų nustebimui, abu Nerijaus telefonai buvo išjungti, jis nebuvo prisijungęs nei prie „Skype“, nei prie „Facebook“.
Nieko blogo neįtarėme, kol mano sesuo negrįžo į namus – rado atrakintas vidinio kiemo duris .
Dirbau ir nervinausi, kad vis negaliu su Nerijumi susisiekti, keista nuojauta nedavė ramybes. Neatlaikiusi įtampos po pietų, paskambinau sesers sūnui ir paprašiau, kad nueitų į mano kambarį ir patikrintų, ar yra jo daiktai. Ir baisiausiam mano košmarui, nebuvo nei jo daiktų, nei mano kompiuterio ir sesers pinigų, kuriuos taupė vestuvėms - 700 svarų. Rankas ir kojas pakirto, atsiprašiau iš darbo ir skubėjau namo, kad galėčiau duoti parodymus policijai.
Štai tokia mano istorija, kuri atrodo kaip baisus košmaras. Po šio įvyko „Facebook“ paviešinau Nerijaus nuotraukas, kad įspėčiau kitas moteris. Mūsų nuostabai, pradėjo rašyti žmonės, kurie taip pat buvo apvogti, nes Nerijus nuomojosi pas juos kambarį. Nerijaus draugai parašė, kad jis netgi savo motinos ir sesers namus buvo apvogęs ir už tokius darbelius netgi kalėjęs.
Namus Nerijus apšvarindavo tuo metu, kai žmonės būdavo darbe. Susirinkdavo viską ir išvažiuodavo. Savo naujų aukų jis ieško pažinčių portaluose.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
