Ėjau į parduotuve, kai mane kažkas netikėtai greitai pasičiupo. Nespėjau sureaguoti, tas „didvyris“ padarė tai, ko jis norėjo, tik nežinia, kodėl man. Po visko išmetė kaip šiukšlę viduryje centro naktį ir paliko. Nuo tos akimirkos mano vidus tiesiog mirė, o kartu - ir aš.
Niekam to nesakiau, maniau, kad viskas pasimirš, galbūt kažkada viskas bus kaip buvę. Deja, mėnesinės pradėjo vėluoti, pradėjo pykinti, augti svoris. Tuomet nusprendžiau pasidaryti nėštumo testą - jis buvo teigiamas. Pamačiau ant testo dvi juosteles ir tą akimirka suakmenėjau.
Bet toliau niekam nepasakojau, galvojau apie abortą, bet tam reikėjo pinigų ir kam nors pasakyti. O aš niekaip neišdrįsau tai padaryti.
Po to, maniau, viskas savaime dings, nieko nebus, pilvas pradings, jo nebebus. Kaip ir buvau planavusi, išvykau užsidirbti pinigų į užsienį, ten sukandusi dantis ir šypsodamasi visiems sakiau, kad man viskas labai gerai, tačiau kai atrodydavo, kad viskas plyš, išeidavau, kur niekas manęs nematydavo ir išsirėkdavau, išverkdavau tą skausmą.
Grįžau į Lietuvą, kai buvo šeštas mėnuo, viską teko pasakyti tėvams, nebebuvo galima padaryti aborto. Tačiau visi džiaugėsi ir palaikė, kad jo nepasidariau. Džiaugiausi gavusi tokį didelį palaikymą iš visų giminaičių ir kai kurių draugų, nors nė vienas nežino tiesos, kaip tas vaikas atsirado, bet ir nesmerkia manęs nežinodami.
Tačiau, žinoma, kaip ir visur, atsirado ir tų kandžių kalbų, kurios tiesiog žlugdo žmogų, bet tu bandai būti stiprus ir eiti tolyn...
Taigi, pagimdžiau gražią mergytę, kurią be galo myliu, noriu būti su ja, bet norisi būti ir su draugais. Šiuo metu turiu auginti ją, niekur negaliu išeiti. Tai - jaunam ir dar tokio charakterio kaip man žmogui yra be galo sunku. Bet tiesiog gyveni dėl mažos būtybės, kuri išėjo iš tavęs.
Taigi merginos, nė vienai nelinkiu tokios situacijos, bet palaikau visas tokias jaunas mamas, kurios pasiryžta tam, kad ir kaip sunku būna, išauginti mažąjį auksą, būnant pačiai dar vaiku.
Esu kaip ir susitaikiusi su tuo, tačiau vis kyla klausimas, ką reikės pasakyt, kai dukra paaugs ir paklaus: „O kur mano tėtis? Kas jis“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
