Anksčiau policija nelabai jaudindavosi dėl savo įvaizdžio. Juk, kaip sakoma, visiems geras nebūsi. Dabar gi viskas pasikeitę, vyksta daug renginių, nemažai lėšų skiriama reklamai, kad policininkas vis dėl to Policininkas iš didžiosios raidės. Internete mirguliuoja reklama: „LIETUVOS POLICIJA – Ginti. Saugoti. Padėti.“ Gražūs žodžiai. Deja, mano asmeninė patirtis rodo, kad tai yra tik žodžiai. Įsivaizduokite mažo miestelio centras, graži diena. Eidamas namo išgirdau riksmą. Muštynės, mat girti jaunuoliai nusprendė išsiaiškinti santykius. Būna. Bet tik ne šeši prieš du - čia jau labai negražu. Ilgai negalvodamas pribėgau prie jų, bandydamas nuo gulinčio jaunuolio nustumti jį spardančius žmones. Pavyko.
Aplink esantys žmonės pradėjo skambinti 112. Situacija pasisuko taip, kad chuliganams buvau įdomus jau tik aš. Pirma mintis: policija - ginti, saugoti, tuoj viskas bus gerai, nes iki policijos komisariato 300-400 metrų. Deja, teko panaudoti jėgą pačiam. Nežinau, kaip, bet situacija aprimo, ir jaunimas išsiskirstė. Laukiam 10, 15, 30 minučių – kur policija? Nesulaukiam, tad pasukau namų link pilnas įspūdžių: kas, jei susistumdymo metu būčiau nukritęs ar panašiai..? Pasakysit - kam lindai? Paklausiu: jei žmogus, kurį muša, būtų jūsų artimas žmogus, kas tada? Ginti ir saugoti, kaip ir viskas aišku. Kita situacija. Svetimas miestas, darbo diena, visi kažkur skuba. Aš už vairo – prieš akis mirguliuoja mašinos, ženklai, žmonės. Štai ir kelionės tikslas, matau iš toli „P“ ženklą. Labai gerai, yra laisvų vietų, privažiuoju arčiau, bandau sustoti – deja, vieta neįgaliesiems, bet tik ką atsilaisvino vieta toliau, skubu užimti laisvą vietą, sustoju. Jau pėsčias bandau judėti tikslo link, kai pamatau, kad „P“ ženklas su užrašu „Rezervuota“.
Kažkam ši vieta, matyt, reikalinga labiau, sėdu į mašiną, kad rasčiau kitą vietą savo automobiliui, ir ką aš matau? Aišku, policininką su fotoaparatu, kuris „šaudo“ tiesiai į mane. Jis viską stebėjo nuo pat pradžių, matyt, toje vietoje ne aš pirmas nepastebiu to užrašo „rezervuota“.
Suprantu, kad kaltas, dar bandau jo paklausti, kodėl jis taip daro, nes viską stebėjo, matė, kad bandau ištaisyt savo klaidą. Utenos pareigūno atsakymas – jau vėlu.
Pasijaučiau lyg dalyvaučiau kažkokiam policininkų žaidime, kas daugiau pagaus „nusikaltėlių“. Štai jums ir „padėti“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
