Iš pradžių nesupratau, bet man buvo paaiškinta greitai ir „neskausmingai“: privalau skirti tuos procentus savo darbovietei. Keisčiausia, kad grafoje, kurioje nurodyti metai, man buvo liepta įrašyti datą net iki 2016-ųjų.
Susipainiojau, ėmiau klausinėti kodėl, kas ir kam. Man buvo paaiškinta, kad privalau tai užpildyti. Gal ir galėčiau nepildyti, tačiau mano bendradarbės gavo lygiai tokius pat lapus, ant kiekvieno buvo užrašytos mūsų pavardės ir skyrius, kuriame dirbame. Vadinasi, tie lapai kažkur nukeliauja, kažkas pasižymi, atidavėme tuos procentus ar ne...
Prieš kelerius metus su vyru ir vaikučiu grįžome iš užsienio, nes vyrui pasiūlė darbą Lietuvoje. Nors grįžusi patyriau daug apkalbų ir kreivų žvilgsnių („grįžo turtuolė“, „užsidirbo milijonus“ ir pan.), tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio.
Viskas paaštrėjo, kai savo viršininkei pasakiau, jog tuos procentėlius nuo menkos algos (užsienyje uždirbdavau penkis kartus daugiau) noriu atiduoti vaikų ar gyvūnų globos organizacijai.
Sulaukiau atsako: buvau išvadinta gobšuole, pasipylė frazės „negi tau gaila“, „dėl to gali būti blogai“.
Ryte nuvedžiau vaiką į darželį. Vos tik įžengiau auklėtoja ėmė brukti kažkokį lapą. Pasižiūrėjau – tai ir vėl tas pats deklaracijos lapas. Vėl manęs prašo pervesti tuos nelemtus 2 procentus. O ką daryti? Vakar neatlaikiusi spaudimo pasirašiau deklaracijos lapą ir skyriau tuos 2 procentus savo darbovietei. Nors pagalvojau, kad geriau tuos pinigus būtų skirti darželiui – vaikams perkami žaislai, ugdymo priemonės.
Pasirašiau ir tą lapą, nes pasidarė gaila auklėtojos. Pasirodo, direktorei reikia pateikti sąrašą tėvų, kurie pasirašė lapus. Kuo mažiau tėvų pasirašys, tuo daugiau velnių ji gaus, o gal net paklius į juodąjį sąrašą.
Pasikalbėjau su drauge ir nustėrau. Jos vyras, karininkas, privalėjo pervesti tuos 2 procentus kažkokiam karininkų klubui. Jei nepervesi – išskaičiuos iš algos. Likau nieko nesupratusi.
Garbės žodis, kas čia darosi? Tai spekuliacija, šantažas? Na, darželiai, mokyklos, kokie nors laisvalaikio susibūrimai, tiek to, suprantu. Tačiau ligoninė? Kai vadovai kraunasi kišenes ir nebepaneša, daktarai ima įspūdingus kyšius, nuo kada ligoninė gali gauti paramą?
Vėliau draugė man pakišo mintį: juk pildydama deklaraciją įrašiau paramos gavėjo kodą, o iš kur galiu žinoti, ar savo pinigėlius tikrai skyriau ligoninei? Gal tai kokio direktoriaus įkurta fiktyvi įmonė?
Tada atsidususi pagalvojau – šlykštu.
VMI atstovo spaudai Dariaus Butos komentaras:
„VMI primena, kad paramos gavėjai negali daryti jokio spaudimo potencialiems paramos teikėjams, versti juos pildyti prašymus ir pan. Jau keleri metai VMI nepriima prašymų, kuriuos urmu bando pristatyti patys paramos gavėjai, tokio prašymo negali pateikti ir mokesčių mokėtojo darbdavys.
VMI pažymi, kad nei darželiai, nei mokyklos ar kiti paramos gavėjai neturi teisės reikalauti pildyti popierinių prašymų, kuriuose žmogus nurodo itin jautrius asmeninius duomenis, tame tarpe ir asmens kodą.
Jei žmogus sulaukia tokių neteisėtų reikalavimų, jis gali kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ir į policiją.
VMI taip pat primena, kad nagrinėjamas vėliausiai iki termino (t.y. gegužės 2 d.) pateiktas prašymas, todėl žmogus, užpildęs prašymą paramos gavėjo reikalavimu, gali bet kada vėliau pateikti kitą prašymą. Tokiu atveju parama bus skiriama pagal paskutinį prašymą, o nesąžiningai besielgiantis paramos gavėjas lėšų negaus.“
Teko ir jums susidurti su tokia nemalonia situacija? O gal norite išreikšti kitokią nuomonę apie tai? Savo istorijas siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
