Prieš dvejus metus susipažinau su tikrai ledine panele. Viskas joje buvo puiku – gera figūra, gražus veidas, saikingas makiažas. Ji skoningai neiššaukiančiai rengėsi, buvo gana maloni ir miela. Tik vienas dalykas man atrodė keistas – kad tokia puiki mergina labai neturėjo pasitikėjimo savimi. Man pavyko atitaisyti padėtį dėmesiu, komplimentais, dovanomis. Dažnai sakydavau, kaip labai ją myliu, skyriau daugybę dėmesio.
Bendravome pusę metų, o tada pasiūliau jai gyventi kartu, taip sakant, pasirepetuoti būsimą tolimesnį mūsų gyvenimą, nes buvau nusprendęs susitupėti. Pradėjau galvoti, jog laikas būti rimtesniu, nustoti blaškytis per lovas ir bandyti kurti santykius su žmogumi, kuris man labai patiko.
Panelė mielai persikraustė pas mane. O po mėnesio prasidėjo tikras pragaras, kokio tikrai iš jos nesitikėjau.
Visų pirma, ji pradėjo skaityti mano sms žinutes. Kelis kartus pagavau ją slapta, skubant dedančią mano telefoną į vietą, bet to nesureikšminau. Sau pasijuokiau ir viskas. Ten nebuvo nieko tokio, kas galėtų ją sunervinti ar priversti manimi nepasitikėti. Kelios darbo žinutės ir skambučiai.
Vieną kartą grįžau namo ir radau apsiverkusią. Užsiraukė ir nekalbėjo su manim dvi dienas. Kai klausiau, kas yra, atsakymas buvo vienas – "pats žinai". Miegoti persikraustė į kitą kambarį. Nors, aišku, užpykau dėl tokių moteriškų isterijų, bet šiaip esu labai ramaus būdo, tai nelindau aiškintis. Ji pamatė, kad nelendu prie jos ir tada mane puolė: "Kas tokia Laura? Kodėl ji tau skambinėja? Kodėl jos telefonas tavo telefone?" Ilgai teko aiškintis, kad ta Laura - moteriškė iš finansų skyriaus, kuri deklaruoja mums mokesčius ir turėjo kelis klausimus.
Blogiausia buvo paskui, nes mano mergina sugebėjo susirašyti visus telefonus ir pradėjo skambinėti mano bendradarbiams.
Paskui ta finansininkė pasakė, kad tvarkyčiau savo mergą, o tai skambinėjo naktimis, kėlė skandalus. Tą patį sakė ir kiti bendradarbiai, tik jei išgirsdavo vyrišką balsą, iš karto padėdavo ragelį.
Pirmą kartą rimtai susipykome, net norėjau ją palikti. Paskui susitaikėme, nes ji verkė, sakė labai mane myli, todėl pridarė nesąmonių.
Nežinau, ar mano panelė manim patikėjo, bet po to keldavo skandalus kiekvieną kartą, kai užtrukdavau darbe, o tai būdavo labai dažnai. Taip pat pradėjau jaustis lyg kalinys ar dar blogiau. Jei susiruošdavau su draugais išgerti alaus, ji su manim paskui nekalbėdavo savaitę.
Pradėjo prikišinėti visas moteris, su kuriom tik turiu nors kokių reikalų. Jei parašydavau žinutę draugei Feisbuke ar pasakydavau komplimentą pardavėjai – „viskas, mes jau miegam kartu“. Buvau toks kvailas, kad net jai pasipiršau, kad tik apsiramintų. Bet nepadėjo. Ji pasidarė dar bjauresnė.
Kai padėjau mamos kaimynei studentei susukti spintą (už pinigus), mano mergina buvo pasiruošusi man akis iškabinti. Neva galėjo ta merga pasisamdyti ką nors kitą, o ne mane, beveik vedusį vyrą.
Ji visas moteris vadino rujojančiom kalėm, niekino ir man girdint visaip šlykščiai apkalbinėjo. Jei kurį kartą, pavargęs po darbo atsisakydavau su ja miegoti, kibo ir klausinėjo, su kuo aš šiandien daviausi.
Pavargau nuo visų šitų nesąmonių. Iš pradžių dar buvo įmanoma ištverti, bet po to pradėjau galvoti, jog ir esu tas, kuo ji mane laiko. Pagalvojau – jei jau nuolat kelia skandalus be priežasties ir gadina man gyvenimą, tai duosiu jai progą rimtam pavydui.
Susiradau internete merginą, kuri buvo ne prieš susitikti. Mes pasimatėme, puikiai praleidome laiką bare. Naujai sutikta panelė buvo labai nieko, be to, linksma, su geru jumoro jausmu ir atrodė labai karšta. Tą patį vakarą aš su ja permiegojau. Buvo daug geriau, nei galėjau tikėtis.
Ir supratau, kiek daug praradau susipainiojęs su isterike, gadinančia man gyvenimą. Supratau, jog tapusi mano žmona ji ir toliau savo pavydu viską sumautų - ir mano santykius su draugais, ir santykius su bendradarbiais.
Grįžau namo ir pasakiau, kad gali nešdintis kur tik nori. Pirmą kartą išdėjau jai viską, ką apie ją galvoju ir man buvo vienodai visos ašaros. Norėjau, kad ji dingtų ir kuo toliau tuo geriau.
Paskui, aišku, aš nebuvau labai geros nuotaikos, nes graužė sąžinė, ir mergina man jau buvo buvo tapusi artima. Tik paskui, kai supratau, kaip gerai jaustis laisvu žmogum, supratau, jog buvau teisus. Geriau jokių santykių negu tokie, kur vienas visą laiką verčiamas jaustis kaltu ir įtarinėjamas kaip nusikaltėlis.
Supraskit, panelės – tikras vyras gerai jaučiasi, kai juo pasitiki ir kada duoda jam galimybę praleisti laiką su draugais. Duokit mums tokią progą, ir mes būsime jums ištikimi. O versit jaustis kaltais, gadinsit gyvenimą, tai anksčiau ar vėliau pačios nustumsit mus į kitų moterų lovas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
