Tačiau apsaugininkas pareiškė neturintis laiko ir nužingsniavo kažkur su žibintuvėliu, nes, ko gero, kažkur suveikė saugomo objekto signalizacija.
Tuo tarpu mes pradėjome dirbtinį kvėpavimą nukentėjusiajam, o per tą laiką į savo automobilį grįžo apsaugininkas, kurio ir vėl prašėme pagalbos sakydami, kad žmogui blogai. Ir vėl gavome atsakymą - nėra laiko.
Na, aš suprantu: apsaugininko darbas yra kitoks nei mediko, aš taip pat sutinku, kad atvykęs jis pirmiausia ėjo prie savo saugomo objekto, žiūrėti, ar nekyla jam grėsmės.
Bet kur žmogiškumas? Tiesiogine prasme pasišlykštėjau šiuo žmogumi. Ir be abejo, kaip doru piliečiu. Na, turėtų, pagal darbo pobūdį būti doras, tačiau... Viduryje miesto ar naktį, ar dieną gali mirti, ir tau neateis padėti net asmuo, dirbantis pakankamai atsakingą darbą, bet, kaip žmogus, neturintis nė kruopelės žmogui būdingų savybių.
Kažin, kaip jis jaustųsi, kai tokiu ar panašiu atveju padėtumėm jo tėčiui, sūnui?
Na, o mes parkritusiam žmogui iškvietėme greitąją pagalbą, kuri, matyt, dėl saugumo naktį atvyko su policijos palyda. Po medikų apžiūros žmogus išleistas namo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
