Tokios diskusijos vyksta ne tik per žiniasklaidą, bet ir valdžios ir mokslinėse institucijose.
Dėl neaiškių, o gal aiškių priežasčių šį klausimą kol kas kelia tik lenkai, o kodėl tas nerūpi ir kitų, taip vadinamų tautinių mažumų piliečiams? Valdžios institucijos tai turi spręsti kompleksiškai, taikyti visiems be išimties tautinių mažumų atstovams.
Tiems, kurie sprendžia šį klausimą turbūt aišku, kam reikalingas piliečiui piliečio pasas. Taip, reikia pradėti nuo elementaraus teiginio, net, atrodytų, juokingo aiškinimosi. Turėtų būti aišku, kad pasas be asmenybės nustatymo, patvirtinimo, dar yra raktas, arba įrankis, įgalinantis gyvenimą, egzistavimą, veiklą bei yra pagrindinis dokumentas kitiems išvestiniams dokumentams.
Pasas (asmens tapatybės kortelė - patogesnė naudojimui) kaip įrankis ar raktas - tai stambesnio kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sąskaitos, draudimo sutartys, buitinių ir kitų paslaugų sutartys, bankų operacijos ir t. t. O kokia begalybė panašių dokumentų, jei pilietis užsiima veikla, verslu arba atstovauja firmai, įstaigai, yra valstybinis tarnautojas.
Antras atvejis, kai pasas yra pagrindinis dokumentas išvestiniams (taip sąlyginai pavadinau) dokumentams: vairuotojo pažymėjimui, tarnybiniam pažymėjimui, pensininko pažymėjimui, partiniam bilietui, bankomatų kortelei ir t.t.
Kaip pirmu atveju, taip ir dalinai antru, veiksmai, įforminimai, atliekami kiekvienoje Lietuvos teritorijos vietovėje – mieste, rajone, net ir kaime ir lietuvių kalba (jei tai nesurišta su užsieniu).
Ir štai, Biržų, Pasvalio, Telšių darbuotojas (vadybininkas, sekretorė, buhalterė...) turės interpretuoti kitos kalbos rašmenimis parašyta pavarde: kompiuterio klaviatūra lietuviška, o visose kalbose su lotyniška abėcėle yra savų raidžių ir prie jų dar įvairių priedelių (varnučių, horizontalių ir įstrižų brūkšnelių, taškų ant balsių, kabliukų), jau nekalbant apie kirilicą, arabų ir žydų rašmenis, ar net kinų, japonų.
Sakykime, paėmę tokį pasą, kur įrašyta: Waldemar Tomaszewski, gali pagalvoti, kad įsivėlusi maža klaida, gal tai Waldemar Tomas Zevski, juk daugelis turi du vardus, o jei neperskirs to žodžio, tai jau bent tars TomaSZewski, t.y., tars lietuviškai S i Z.? Gal čia šiek tiek humoro, bet galimas ir net toks atvejis.
Todėl nereikia ilgai įrodinėti, kad pagrindiniame paso puslapyje asmens vardas ir pavardė turi būti rašoma lietuviškais rašmenimis. Taškas.
Visai kita kalba apie antrą ar bet kurį kitą puslapį. Suprantama, kad daugumai tai neįdomu, bet paminėsiu, kas įvyko su mano šeimos nariais. Dukra su šeima gyvena Vokietijoje ir kuriant šeimą dar Lietuvoje nepanoro priimti vyro pavardės, taip ir liko Žėkaitė. Bet Vokietijoje rašo Zekaite, o kadangi vokiečiai z raidę taria c , tai ją vadina Cekaite.
Kitas atvejis: mano vienam broliui, išduodant pasą, pasibaigus rusiško paso galiojimo laikui (šeima buvo ištremta) ant rusiškos e raidės neuždėjo taško, ir taip vieno iš mano brolių pavardė Žekas, o ne Žėkas, ir taip nuslinko tolyn, jo sūnus Žekas, anukas irgi Žekas.
Sakoma ir tvirtinama, kad žmogaus vardas ir pavardė yra jo neįkainojama vertybė, nuosavybė ir brangenybė. Su tuo reikia sutikti. Kaip praeitų laikų, taip ir ypatingai šių laikų, tautų maišalynėje iškila tokie klausimai ir juos privaloma spręsti gerbiant visų tautų savimonę ir žmonių asmenybę.
Todėl viename iš paso puslapių turi būti, net jam neprašant, įrašyti vardas ir pavardė to asmens tautos rašmenimis. Kadangi pasai ruošiami centralizuotai, Vilniuje, tai įmanoma įrašyti bet kurios tautos rašmenimis. Čia neturėtų būti techninių sunkumų, kadangi net firmos prekių instrukcijas pateikia daugybe kalbų, net kinų, japonų ir arabų.
Tuo daugiau tai privaloma daryti, kadangi įvairių kalbų yra garsų, kurių nėra lietuvių kalboje, arba jie šiek tiek tariami kitaip. Čia kalbininkų sritis ir nesiimsiu nagrinėti. Galima paminėti vieną pavyzdį iš dar gerai mums žinomos rusų kalbos. Juk grynai lietuviško atitikmens rusiškoms raidėms ы, э nėra. Pavardę Бусытин rašysime Busygin, o gal net Busigin. O jeigu jam gyvenime iškils reikalas gauti rusišką pasą, gali jo pavardė virsti į Буситин.
O lenkų reikalavimai apie vien tik lenkiškus pasus - tai nieko daugiau, kaip šovinistiniai, nacistiniai, kurstantis tautų susipriešinimą veiksmai. Ir iš viso kyla klausimas: ar lenkų politikai nori galutinai išspręsti šį klausimą ar yra pretekstas destabilizuoti padėtį?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
