Istorija prasidėjo vakar vakare, kai draugė mane užtiko prie kompiuterio benaršant po lažybų tinklalapius. (Turiu mažą silpnybę, kartais, kai noriu save palepinti, pastatau 10 litų). Kadangi nenorėjau rodyti, nes nemėgstu, kad ji burba, draugė šiek tiek įsižeidė. Ji pamanė, kad domiuosi pornografiniais puslapiais, todėl teko prisipažinti, ir galų gale susitaikėm.
„Žiūrėk, o kodėl lažintis dėl prezidento rinkimų internetu galima, o balsuoti internetu negalima?“ – paklausė manęs draugė. „Matyt, dėl to, kad gyvename bananų respublikoje, arba dėl to, kad mūsų valdžiai visiškai nusispjaut, kas galima ir kas negalima“, - nusijuokiau.
Bet paskui susimąsčiau. Paklausykite, pavyzdžiui, pastačiusiems už D.Grybauskaitės pergalę prezidento rinkimuose dešimt litų galima uždirbti 80 centų uždarbį. Zigmanto Balčyčio pergalė atneštų 120 litų, Naglio Puteikio – 150 Lt, Artūro Paulausko – 500 Lt, Artūro Zuoko – 550 litų Lt. Tuo tarpu, jei laimėtų lenkas Waldemaras Tomaszewskis, kaip dabar įprasta vadinti, arba tas iš Ignalinos Bronis Ropė, sėkme jų pergalės atveju galima susišluoti net 25 tūkst. litų.
Ir daryti nieko nereikia – pora paspaudimų interneto svetainėje, ir baigtas kriukis. Pati didžiausia problema, kad, pasirodo, mano draugė buvo teisi – lažybos internetu Lietuvoje yra nelegalios. Nepaisant to, kad turime greičiausią internetą Europoje ir amerikiečiai mums dėl to pavydi, teisiniu požiūriu statydamas 10 litų už bet kurį kandidatą į Lietuvos prezidentus iš esmės padaryčiau nusikaltimą.
Kaip čia gaunasi? Kiek pasidomėjau, Lošimų priežiūros tarnyba, pavaldi Finansų ministerijai, dar 2013 metų balandį skelbė, kad lošimai internetu yra nelegalūs ir visiškai neprižiūrimi. Dar kartą tai buvo pakartota rudenį, kad po krepšinio čempionato pabaigos tai jau tikrai internetiniai lošimai bus griežčiausiai tikrinami. Kokia išvada? Matyt, lažybų bendrovės, paspaudė tuos, ką reikia, kad krepšinio fiestos metu galėtų ir toliau siurbti pinigus internetu.
Šiemet jau praėjo metai, o viskas tas pats. Lažintis internetu gali kada nori ir kiek nori, niekam dėl to galvos neskauda. Tai man ir kyla klausimas, jeigu interneto lošimai Lietuvoje yra nelegalūs, kas atsako už paslaugos kokybę? Jeigu aš išlošiu 25 tūkst. litų pastatęs nelegaliai, ar gali būti taip, kad man nesumokės? O kas bus, jeigu pralošiu? „Tu – teisininkas, kreipkis į teismą, kad tau grąžintų pinigus“, - kaip visuomet racionaliai pasiūlė mano draugė.
„Bet įstatymiškai tokios lošimų formos nėra“, - paprieštaravau.
„O kas prižiūri internetą?“ – paklausė mano draugė. „Niekas, matyt. Lošimų priežiūrą vykdo biurokratinė tarnyba, kuri veikia, matyt, tik tam, kad padėtų išplauti kažkieno pinigus“, - iš pradžių pajuokavau. O paskui supratau, kad aš, ko gero, galiu būti teisus.
Kodėl? Bendros Europos teisės praktikos, kaip reikia prižiūrėti interneto lošimus ir lažybas nėra, kita vertus, visuotinai pripažįstama, kad statymai yra nelegalūs tada, kai vyksta per neregistruotus lažybų tarpininkus. Nors lažybų bendrovės Lietuvoje yra registruotos, pati lažybų paslauga internetu įstatymiškai nereglamentuojama.
Jeigu tą žino ir Finansų ministerija, ir Lošimų priežiūros tarnyba, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad situaciją sutvarkytų, vadinasi, turi būti kažkokia kita priežastis. Juk blokuoti Lietuvoje neregistruotų lošimo bendrovių domenus šaliai brangiai nekainuos, o pavyzdį galima imti iš Estijos.
Todėl man ir neaišku, jeigu aš pastatau 10 litų už dabartinę Lietuvos prezidentę nelegaliai veikiančioje lažybų svetainėje, ar mano statymas ir išlošimas yra legalus? Kodėl Vyriausybė sudaro sąlygas tarpti nelegaliems lošimams ir dargi juos reklamuoti (dabar - prieš Prezidento rinkimus)?
Ir pabaigai – ką galėčiau paduoti į teismą pralaimėjimo atveju – nelegalias paslaugas teikiančią lažybų bendrovę ar valstybę, nesugebančią įvesti tvarkos?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
