Tai štai jau buvo beveik penkta valanda ryto, kai prie mane privažiavo Palangos policijos patrulių automobilis ir iš jo staiga pasigirdo skardus paliepimas man sustoti. Tai aš ir staptelėjau, kol iš policijos automobilio išsiropštė daili juodaplaukė policijos patrulė ir jos kolega vyriškis. Šis iš karto pasidomėjo, kodėl nešu krepšį nakties metu. Tuomet aš jam atšoviau, kad jau nebe naktis, o ankstyvas rytas, nes jau be keliolikos minučių penkios ryto.
Dar pridėjau, kad tik dabar atvyko autobusas iš Vilniaus į Palangą ir jie tą autobusą puikiai matė, o kulniuoju su krepšiu namo, nes prie stoties taksi automobilių nesimatė netgi pašvietus su žibintu.
Tai štai - tas pareigūnas, nors ir be galo skvarbiai žvelgė į tą mano krepšį ir lyg tai ją bandė atidaryti akimis, bet tikrovėje jis neišdrįso manęs paprašyti ją praverti. Bet gal dėl to, kad, man regis, jisai mane tiesiog iš matymo pažino, o gal dėl mano geležinio argumento,kad krepšio nešimas dar toli gražu nerodo jokio nusikaltimo.
Bet man čia dar kita buvo keista, kad bekeliaujant man tą ankstų rytą namų link, aš savomis akimis regėjau iš vieno prasta reputacijos pagarsėjusio baro Virbališkės take išėjusius lankytojus, kurie visiškai neadekvataus stovio sėdėjo ant suoliuko pasinėrę į savo alkoholinę nirvaną ir toliau gurkšnojo gėrimus stipriuosius. Ir dar kas keisčiau - jie ten gėrė jie nesibodėdami net šalimais esančios policijos kameros.
Tai štai - tie girtuokliai nepatraukė policijos dėmesio, o štai aš, žmogus su krepšiu, neprasprūdau jiems pro akis. Darau prielaidą,kad būtent taip jiems vadovybė sudėliojo dėmesio akcentus.
O baigdamas tepažymėsiu, kad pareigūnai bendravimo metu su manimi laikėsi tinkamo bendravimo standartų, tik aš vis vien negaliu atsikratyti jausmo, kad gyvenu policinėje valstybėje, kurioje ne tikrieji pažeidėjai domina policiją, o tiesiog dori piliečiai, kurie keliauja sau taku ramiai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
