Tvirtas žydintis vyriškis prieš gyvenimą bebaigiantį ligų susuktą senuką. Kokia garbinga kova... Kas pažįsta 80+ metų žmonių, žino, kad šis bilietas už 10 litų jiems tapo vienintele galimybe išeiti į pasaulį, kuris, be abejo, tėra tik Vilnius, bet ir tai jiems atrodo jau tas pats, kas jaunimui nuvažiuoti į Vakarų Europą.
Nežinau, kiek reikia neturėti širdies, kad iš tų žmonių dar atimtum ir šią kuklią galimybę. Manau, tokie poelgiai galų gale grįžta bumerangu, taigi viskas tepasilieka gyvenimo teismui. Bet man baugu, kad tenka gyventi tarp tokių žmonių, kuriems nepažįstamas gailestingumo ir socialinio solidarumo jausmas.
Prieštarausite, kad senukus gali nuvežti vaikai? Vaikai ir dirba dienomis, kai tie senukai kur nors važiuoja, ir dažnai ne tame pačiame mieste ar net ne Lietuvoje gyvena. Sakysite, vaikai gali nupirkti savo seniems tėvams ar seneliams bilietus? Tada nesuprantate vieno: tai, kad žmogus pats gali susimokėti tuos 10 litų, jam suteikia orumo jausmą – tai padarė jis pats, nepriklausomai nuo kitų.
Diskriminuojamos kitos grupės? Taip, tada diskriminuojami ir paaugliai, draudžiant jiems parduoti alkoholį ir cigaretes, neleidžiant jiems balsuoti – oj, kokią šaunią valdžią 14-likiniai išsirinktų, matyt, per mėnesį pasaulinis karas kiltų... O ir į kai kuriuos filmus vaikų neleidžia – kodėl gi vos bręsti pradėjusiam mokinukui nepažiūrėti „Adelės gyvenimo“ ar „Amerikos psichopato“. Tegul nuo mažens susipažįsta su sekso ir žudymo technika, juk viskas tik dėl žinių, reikia šviesti jaunimą.
Tomas Venclova viename interviu pasakė, kad Lietuvą pražudys ne išorinės grėsmės, o pačių lietuvių godumas. Dažnai prisimenu šiuos žodžius, kai tenka skaityti eilinį ekonomistės A.Maldeikienės pensininkų ir jaunimo priešinimą. Juokinga, jei ne graudu, kaip kuriamos tokių ekonomisčių „teorijos“: viename dienraštyje teko skaityti interviu su A. Maldeikiene ir pasirodė, kad savo „teorinius“ apibendrinimus apie turtingą Lietuvos pensininkų gyvenimą ji daro remdamasi... savo pensininke mama, kuri gauna daugiau kaip 1000 litų pensiją (ir tremtinių priedai) plius turi butą ir dalį namo Palangoje, kurį nuomoja.
Ir iš šitos pasiturinčios pensininkės mamos ji daro išvadas apie šimtus tūkstančių kitų pensininkų, kurie neturi nei namo Palangoje, nei gali ką nuomoti, nei turi turtingų vaikų, o tik savo 600–700 litų pensiją, iš kurios turi kaip nors suktis. O kadangi A.Maldeikienė ypač akcentuoja, jog reikia remti jaunas šeimas, ypač „magistrų laipsnį turinčius jaunuolius su vaikais“, galima numatyti, kad ji gina savo vaikus, kurie greičiausiai ir yra baigę magistro studijas ir jau turi savo vaikų.
Elementaru, Vatsonai, kaip pasakytų žinomas veikėjas. Toks pensininkų ciniškas nurašymas, palyginimus vien jų gaunamas pensijas (ir kukliai nutylint, nes neapsimoka prisiminti, kad tų pensijų turi pakakti ir brangiems vaistams, kurie ir su kompensacija kainuoja dešimtis ir šimtus litų per mėnesį, ir nutylint tai, kad pensininkas, ypač 80-metis, skirtingai nuo jauno žmogaus, jau nieko nebegali papildomai užsidirbti), kurios, tik pamanykite, siekia net minimalią algą, o tai juk nežmoniškai daug, man kažkodėl primena fašistinę eugenikos politiką: nebereikalingus, t.y. pridėtinės vertės nebekuriančius žmones utilizuokime.
Bet kas galėtų paneigti, kad tokia socialiai neatsakinga nuostata, prasidėjusi nuo apsiginti nebegalinčių 80-mečių, neįgaus pagreičio ir neišplis į 70-mečius, 60-mečius, 50-mečius, paskui ligotus, neįgaliuosius ir t.t., kol kaip antikinėje Spartoje silpni gimę kūdikiai kaip būsimi nenaudingi valstybės piliečiai bus metami nuo skardžio. Taip kad perkratykite, senukų nekentėjai, savo sąžinę. Balandis – švaros mėnuo. Tegul jis būna ir sąžinės švaros mėnesiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
