Tačiau kokį mums pavyzdį parodo suaugusieji? Važiuoju į darbą viešuoju transportu, todėl matau, kaip tam tikra vyresniųjų dalis ieško priekabių: jei sėdi mokyklinukas, patranko jam su lazda per kojas, šaukdami: „Malalietka“, pasitrauk!“ Jei važiuoji kur nors su reikalais , po pietų, tai jau kokia senjorė šaukia ant vaiko, kad jis negali be telefono, nors jis tiesiog skambina mamai pranešti, kad jau važiuoja namo iš mokyklos. O ką jau kalbėti apie šlykščius senus vyrus – einu į parduotuvę su sesute, kuriai ką tik prasidėjo paauglystė ir kažkokie šlykštynės jau šaukia: „Ei, mažutes, gal palauksit? Gal parodysit, ką turit?“
Ir tada eini ir aiškini sesei, kad niekada nekreiptų į tokius dėmesio. Kai pagaliau prieini parduotuvę, tave prie jos jau pasitinka kažkoks nusigėrėlis aiškindamas: „Girdi, davai duok cigaretę. Tada sesei aiškini, kad tokiems ir nieko neatsakinėtų. Nuėjus į parduotuvę stebi: kažkokia senutė seka iš paskos salės darbuotojai ir burbuliuoja: „Už ką tau atlyginimą moka? Šiandien radau prekę be kainos!“ Moteris jai atsisukus atsako: „Atleiskite ponia, bet Jūs kiekvieną dieną, nuo pat ryto aiškinate tą patį. Tai gal pasidomėkite, gal mūsų parduotuvėje reikia darbuotojų, jei vis tiek visą laiką čia būnate?“
Praeini, pro šalį, sesei aiškindama, kad nesikabinėtų niekad prie kitų. Ir tokių situacijų matai daug ir kasdien. Žinoma, nesididžiuoji ir jaunąja karta, bet tiesiog susimąstai, kaip tikėtis iš jaunimo kitokio elgesio kai jiems rodomas toks pavyzdys.
Man užtenka pasiklausyti sesers pasakojimų apie vyresnės kartos mokytojų elgesį mokykloje.Tad kai išmoksime pirma pradėt nuo savęs, o tik tada teisti kitus, tada galėsime smerkti kitus.
Supraskime, kad visada aplink mus yra žmonių, suvokime, kad jiems patys turime rodyti tinkamą pavyzdį. Auklėti jaunimą galime, tam geriausias būdas – mūsų tinkamo elgesio demonstravimas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
