Prieš tris savaites nusipirkome (be mūsų pirko dar penki žmonės tik skirtingomis dienomis) iš Šilavoto žuvininkystės žuvų už 700 litų. Parsivežėme namo beveik 240 žuvų, pagal reikalavimus paleidome į naujai iškastas balas. Karpius auginame ne pirmus metus, bet tokių problemų niekada neturėjome.
Po kelių dienų pradėjome traukti negyvas žuvis. Ant jų buvo raudonos dėmės. Žmonės, kurie pirko taip pat ištraukė savo žuvis iš tvenkinių. Išsiaiškinom, kad žuvys buvo parvežtos jau užkrėstos. Dabar netenkame po 7-8 žuvis per dieną.
Skambinome į Šilavoto žuvininkystės ūkį išsiaiškinti situaciją, bet jie niekuo negali padėti.
Žmonės patyrė didelius nuostolius, o jie atšauna: „ne mūsų reikalas, mūsų žuvys sveikos!“. Tačiau žuvų gaišimas kalba pats už save.
Apie žalos atlygį net nesileidžia į kalbas. O juk ten žuvys yra ligų nešiotojos.
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio vedėjos Tatjanos Ratnikovos komentaras:
„Žmonės neįsivaizduoja, kad tai yra jų atsakomybė. Parvežtas žuvis reikia paleisti pagal tam tikrus reikalavimus. Yra technologiniai dalykai, sanitarinės normos, svarbu ir vandens kokybė. Juk jei perki paršelį ir jis vėliau nustimpa, nekaltini žmogaus, kuris tau jį pardavė.
Mūsų žuvys nuolat tiriamos, vežamos į Nacionalinį rizikos vertinimo institutą. Mes patys nuolat stebime. 41 metus dirbame šioje srityje, bet kažkokių užkratų pas mus nepasitaikė.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
