Persikraustėme į namą, kuriame du vyrai mums nuomojo kambarį, ten gyvenantys žmonės atrodė malonūs ir draugiški, po poros dienų pastebėjau kažkokį priešiškumą iš vieno vyro, kuris ir nuomojo kambarį mums – jo vardas Vidas.
Po kelių savaičių viskas ėmė blogėti. Jei nereikėdavo mums derinti reikalų, jis nešnekėdavo su manimi iš vis, kartais net nesisveikindavo. Kitas nuomininkas tapo dar draugiškesnis nei buvo ankščiau – jo vardas Liudas.
Po dviejų ar trijų savaičių pastebėjau, kad mano panelė su Vidu labai draugiškai ir su ugnele bendrauja. Aš su Vidu bendravau normaliai, kaip ir su visais kitais, jokių abejonių ar pavydo toks elgesys nesukėlė. Kuo toliau, tuo labiau mačiau, kad tarp mano panelės ir Vido mezgasi kažkoks ryšys. Jie vis daugiau kalba susitikę, ji ėmė apie jį daugiau kalbėti ir man, girdavo, kad jis sportuoja ir yra labai atsidavęs darbui. Kai ji išsiaiškindavo apie jo hobi, iš karto užsimanydavo pabandyti.
Prabėgus mėnesiui aš perėjau į kitą darbą, ten galėjau daugiau užsidirbti, pasikeitė darbo grafikas. Dirbau 12 valandų per dieną oro uoste statybose. Nuvažiuoti iki darbo prireikdavo 2-3 valandų į vieną pusę, o kur dar gyvenimas, valgymas. Laisvo laiko visai neturėjau, su mergina ėmėme tolti po truputį vienas nuo kito.
Aš bėgdavau iš darbo iki traukinių stoties, iš metro į kitą metro, kad tik kuo ankščiau grįžčiau pas ją. Norėjau, kad galėtume pabūti kartu bet valandėlę jai prieš darbą. Ne visada spėdavau grįžti ankščiau, tai traukiniai atšaukti, tai metro viena ar kita linija neveikia. Bet iš tu mano pastangų ir skubėjo nebuvo visiškai jokios naudos.
Kai paprašydavau, kad eitų miegoti ankščiau valanda, o atsikeltų valanda ankščiau, ji sakydavo, kad ir nueis, bet nuolat jai pakišdavo koją „Candy crush“ žaidimas. Ir ji neatsikeldavo. O jei mėgindavau prižadinti, tai tik aprėktas likdavau kiekvieną kartą. Netgi ir anksčiau nuėjus miegoti į mėginimus pažadinti ji reaguodavo taip pat.
Ji dirbo padavėja – 8 ar 9 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę. Aš oro uoste iš pradžių dirbau 6 ar 7 dienas per savaitę, pabaigoje – jau 5. Po trijų mėnesių tokio intensyvaus darbo nusprendėm, kad aš išeisiu iš šito darbo, nes jis griauna mūsų gyvenimą.
Taip ir padariau, išėjau. Kitą dieną mes buvome suplanavę eiti į restoraną, po truputį bandyti atgaivinti santykius, nes mes mylėjome vienas kitą ir skirtis nenorėjome. Tą suplanuotą vakarą ji atsitempė savo gerą draugę išgerti vyno, mat jai kitų vakarų neužteko. Aš žinoma įsižeidžiau, tačiau nieko nesakiau. Tik pagalvojau, jei nori santykius išsaugoti, kodėl iš mūsų vakaro darai kažkokį balių.
Kai išgeriu visuomet būnu piktas, pridarau nesąmonių. Tačiau tą vakarą pranokau net pats save. Gėrėme trise, viskas buvo gerai, linksma. Panelę tą vakarą pasitikau su gėlėmis, nuo to momento nuo jos veido nedingo šypsena tą vakarą. Baigėsi alkoholis, aš pasisiūliau nueiti nupirkti viskio.
Nuėjau paskubomis, norėjau kuo greičiau grįžti, priėjau prie durų, tikrinu kišenes – pasirodo raktus palikau namuose. Skambinu merginai, niekas neatsiliepia, įsijungia balso paštas. Supykau, galvoju, kodėl ji negali atsiliepti? Na, nesvarbu. Skambinu jos draugei, ji tualete, paprašiau, kad atidarytų duris, ji atbėgo ir atidarė. Įeinu į vidų, o ten mano mylima panelė visai apie mane pamiršusi šnekučiuojasi su Vidu. Tą vakarą ji visai prisigėrė ir krito į lovą miegoti. Mes toliau gėrėme su drauge. Išgėrusiam man pasirodė, kad ji flirtuoja su manimi, galų gale man irgi buvo per daug, todėl aš nuėjau miegoti.
Apsikabinau savo panelę. Po kelių minučių grįžo jos draugė ir atsigulė šalia taip arti, kad mus skyrė maždaug 1-3 centimetrai. Nuo šilumos po antklode buvau dar labiau įgirtęs. Smegenys visai atsijungė, atrodo, kad tai buvau ne aš. Ėmiau liesti jos krūtinę. Kol po kelių akimirkų mano panelė užvožė man staiga prabudusi. Ji įsiuto, ėmė mane talžyti, aš ją suėmiau už rankų ir bandžiau nuraminti ir tik vėliau supratau, kas įvyko. Man buvo šokas, kad taip galėjau pasielgti. Jos draugė man net nepatiko, ji buvo neįdomi, visiškai niekas, tuščia vieta.
Tą rytą mano mergina paskambino savo pusseserei ir ji po kelių valandų atvažiavo. Ji greitai mane perkraustė pas mano draugus. Mano mylimoji pakeitė visus slaptažodžius ir su manimi nebendravo maždaug savaitę. Po to vėl ėmėme bendrauti, bandėme sulipdyti viską. Vėliau ji norėjo, kad grįžčiau atgal, bet po to paprašė daugiau laiko. Vėliau persigalvojo, perspėjo, kad nesirodyčiau, nes ji papasakojo bute kartu gyvenantiems Liudui ir Vidui, kas tarp mūsų įvyko. Ji sakė, kad gėda prieš juos.
Kartą, kai neišėjo grįžti namo, teko kreiptis pagalbos į ją. Beldžiausi į jos duris, nes telefonas buvo išsikrovęs, ji po pusės valandos atidarė lauko duris įpykusi ir rėkdama klausė manęs, ko čia atsivilkau.
Nusivedė į kambarį ir dar kartą garsiai apšaukė mane. Atrodė, nori, kad visi tai išgirstų, kad čia – esu nepageidaujamas. Atsikėlėme ryte, aš išvažiavau namo, o ji į darbą. Dar vis susitikinėjome pas jos kitą pusseserę, ten gyveno ir jos brolis. Tačiau ji pasakė, kad jai prieš šeimą gėda.
Po daugybės bandymų viską sulipdyti mes atšventėme naujus metus. Aš grįžau namo, ji pas Vidą ir Liudą į tuos namus. Ėmė šaltai bendrauti, susitikome ir ji pasakė, kad nieko nebus.
Po kelių savaičių vėl pasimatėme ir ji atidavė man paskutinius likusius daiktus bei pasakė, kad nenori manęs daugiau matyti. Mano buvusi mergina prasitarė, kad sutiko kitą ir su juo į pasimatymus vaikšto. Kai paklausiau su kuo, ji pasakė išgalvotą vardą – Simas. Man širdis plyšo, riedėjo ašaros. Įsėdau į autobusą, žiūrėjau į tolstančią ją, ji net neatsisuko. Tą dieną jos akyse nieko nemačiau – tarsi būtų kitas žmogus. Aš dar kankinausi, galvojau, kad grįš pas mane nieko blogo nepridariusi su tuo Simu. Bet to nesulaukiau. Po dviejų mėnesių sugebėjau judėti toliau, pakviečiau vieną kolegę į pasimatymą ir ji sutiko.
Pykdamas parašiau savo buvusiajai žinutę, kad ji mane prarado. Ji atsakė, kad nebenori manęs matyti ir draugais nebūsime. Po dienos vėl prašė susitikti, vėl ėmė kalbėti, kad galėtume būti pora, ėmė aktyviai pas mane važinėti.
Galiausiai pasakė, kad vaikinas, su kuriuo ji ėjo į pasimatymus yra Vidas. Prisipažino, kad jis jai patiko, ji pasimylėjo su juos, esą tada, kai mes jau buvome išsiskyrę. Vėliau ji gailėjosi buvimo su juo. Tačiau visą laiką kartojo, kad manęs neišdavė.
Aš sutinku, kad su ja blogai pasielgiau, išdaviau ją. Bet ji pripažinti, kad mane irgi išdavė negali. Man nėra dėl ko pykti, mes išsiskyrėme. Žinau, kad pasielgiau žiauriai. O ji? Kodėl ji tyli? Ar tai ne išdavystė?
Norėčiau sužinoti trečios šalies nuomonę. Ar aš vienas išdavikas, ar ir ji? Tikrai gailiuosi dėl savo klaidos, bet negaliu sutikti, kad tai ką ji padarė nėra išdavystė. Prašau neutralios pusės nuomonės – kad rasčiau viduje ramybę.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
