A.Užkalnis atskleidė, kaip numetė 22 kg

„Tokių rezultatų tikrai neplanavau ir net drąsiausiose svajonėse nebūčiau pasakęs, kad po 7-8 mėnesių būsiu netekęs 22 kilogramų, o raumenų struktūra ir išvaizda bus pasikeitusi taip radikaliai“, – neslepia publicistas ir žurnalistas Andrius Užkalnis, kurį žinome ir kaip maisto mylėtoją.

A.Užkalnis šiemet ir 2011 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Užkalnis šiemet ir 2011 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 6, 2014, 11:01 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 6:52 AM

„Aš – žmogus su 43 metų valgymo patirtimi. Ir didžiąją dalį tų 43 metų praleidau maitindamasis gal ne visai taip, kaip turėjau maitintis, tai matėsi“, – neslepia A.Užkalnis.

Apie tai, kaip ir kodėl keitėsi, A.Užkalnis kalbasi su savo asmeniniu treneriu Andriumi Pauliukevičiumi.

- Andriau, kokia tavo treniruočių patirtis iki kol pradėjome dirbti kartu?

- Buvau kelis kartus nuėjęs į sporto klubą ir patirtis tokia, kad jaučiausi pasimetęs ir nežinojau ką daryti. Todėl, kad ten daug visokios įrangos ir daug variantų. Galbūt matai, ką kiti žmonės daro ir bandai kopijuoti, bet nemoki nusistatyti nei svorio, nei pakartojimų skaičiaus, nei apskritai supranti, ką su savimi darai.

Kitas dalykas – visiška nuobodybė, jei esi vienas. Valandą ar daugiau pabūti vienam, bandant ir dar nelabai išmanant, ką darai, kai niekas nepataria, kai nesupranti, kodėl tu taip darai ir kokių tu rezultatų tikiesi, yra iš tikrųjų labai sunku. Būtent dėl to iš tų pabandymų nieko neišeidavo. Didžiausi mano pasisekimai buvo tolimi vaikščiojimai: 2-3-4 kilometrus kažkur eiti greitu žingsniu. Taip bent jau širdelė padirbdavo. Tai buvo teigiama patirtis. Bet sporto klube teigiamų patirčių vienareikšmiškai neturėjau. Netgi esu pasakęs, kad niekada gyvenime neisiu į sporto klubą.

– Kokius tikslus sau kėlei pradėdamas sportuoti su manimi?

– Norėjau šiek tiek geriau pasijusti. Gal numesti šiek tiek svorio. Net ir drąsiausiose svajonėse nebūčiau pasakęs, kad po 7-8 mėnesių aš būsiu netekęs 22 kg ir kad taip radikaliai bus pasikeitusi raumenų struktūra ir išvaizda. Tiesą sakant, kadangi esu pakankamai viešas žmogus, man atrodė, kad aš nelabai noriu eiti į sporto klubą, aš nelabai noriu, kad mane kiti matytų.

Ir aš klausinėjau draugų, kaip čia galima būtų rasti ką nors, kas su manim dėl motyvacijos ir disciplinos truputėlį palakstytų po parką arba kartu padarytų pritūpimus, atsispaudimus ir maždaug toks būtų mano sportas – toliau nuo visuomenės akių. Kadangi mano draugas, kuris rekomendavo Andrių, buvo pakankamai radikalus ir galvojo, kad jeigu užsiiminėti, tai užsiiminėti rimtai. Surado tikrą trenerį su tikra programa.

– Ar kažkas buvo sunkiau arba lengviau, nei tikėjaisi?

– Iš tikrųjų man gal ir nėra patogu vien tik girti, bet daug kas pasirodė lengviau. Pirmiausiai, didžiausias šokas buvo tai, kaip lengva susitvarkyti mitybą. Aš – žmogus su 43 metų valgymo patirtimi. Ir didžiąją dalį tų 43 metų praleidau maitindamasis gal ne visai taip, kaip turėjau maitintis, tai matėsi. Kad galima maitintis visiškai kitaip ir galima negalvoti, kad „Dieve, kaip aš noriu kibino, kaip aš noriu vakare picos". To aš tikrai nuoširdžiai neįsivaizdavau. Ir iš tikrųjų, mityba buvo kone lengviausias dalykas.

Iš mažesnių dalykų štai ką pastebėjau: aš negalvojau, kad taip be didelio vargo galėsiu anksti ryte keltis, tris kartus per savaitę eiti į sporto klubą. Vasarą tai dar nieko, kai šilta, šviesu ir gera, bet žiemą atsikelti 6 valandą per speigą ir eiti į sporto klubą, atrodytų užsiėmimas, kurio ilgai neištversiu. Na, daugiausia pora savaičių pasikankinsiu ir bus gana. Kad tai bus pakankamai lengva aš negalvojau ir dėl to esu labai nustebintas.

Ir pagaliau trečias dalykas – aš vis tiek galvojau, kad bus pakankamai nuobodu. Ir mane nuo nuobodulio tikriausiai išgelbėjo du dalykai. Pirmiausia įvairūs pratimų tipai – tą pačią raumenų grupę, ar tą patį raumenį galima įvairiais būdais lavinti ir su juo dirbti. Tam ir reikia trenerio, specialisto. Todėl, kad aš žinau tiek: kaip daryti pritūpimus, atsispaudimus ir pakilnoti svorius. Kai aš pamačiau, kad kai kilnoji svarsčius, nykštys turi būti atsuktas ten, kur reikia, o ne bet kaip, ir kad judesys turi būti tam tikroj amplitudėj ir tam tikru kampu, man tai padarė labai didelį įspūdį ir aš mačiau ten mokslinį požiūrį.

Dėl to man buvo įdomiau. Todėl, kad aš jaučiausi kaip dalyvaujantis ne vien tiktai tokiam mechaniniam kilnojimo ar darkymosi procese. Tai buvo intelektinis užsiėmimas. Intelektinis ta prasme, kad aš jaučiausi, jog su tais pratimais, kuriuos aš darau, yra susijęs pakankamai didelis mokslas.

O tam, kad tu man skirtum tuos pratimus, tu pakankamai ilgai pats mokeisi ir kiti žmonės pakankamai ilgai tyrė, kaip veikia žmogaus organizmas, kaip jis vystosi, nuo ko priklauso vienų ar kitų medžiagų skaidymas, kaip auga raumenys, kaip dega riebalai ir pan.

Supratau, kad į tai galima žiūrėti ne tik kaip į paprastą pasitampymą, kaip galvoja turbūt daugelis žmonių. Matyt, mums svarbiau dėmesį skirti kokiam krepšiniui ar futbolui – ten reikia kažkur pataikyti, o čia nieko nereikia daryti. Bet kai supratau treniruotes kaip sudėtingą ir mokslo išmąstytą užsimėmimą, man asmeniškai nuo to pasidarė žymiai įdomiau.

– Kaip tu sugebi priderinti mitybos režimą ir treniruotes prie savo veiklos? Ar tai nesudaro sunkumų?

– Man tai nesudaro sunkumų, nes aš esu dėkingesnėje padėtyje negu kiti. Aš neturiu darbovietės, aš dirbu namie, mano darbo diena susideda iš darbo namie ir susitikimų mieste. Ir aš galiu pakankamai lanksčiai susiplanuoti savo laiką taip, kad valgyčiau tai, ką reikia, tada, kada reikia ir man nereikia per daug vargintis dėl to.

Aš įsivaizduoju, kad jeigu, praleisčiau kiekvieną dieną pusantros valandos važiuodamas į darbą, pusantros valandos atgal ir paskui visą laiką būčiau darbovietėje, kur labai nedaug mitybos variantų, tikriausiai būtų sunkiau. Manau, kad tokiu atveju tiesiog atsineščiau savo maistą.

Be to, aš esu taip daręs ir anksčiau. Dažniausiai dėl to, kad darbovietės valgyklos maistas nusibosdavo, tuomet aš kažką pasiruošdavau ir pats atsinešdavau į darbą. Tai nebuvo labai sunku ir tai buvo pakankamai smagu.

Išbandėte, regis, visas dietas, tačiau jos nedavė jokių rezultatų? Mėginote sportuoti, tačiau rankos nusviro greičiau nei pagražėjo kūno linijos? Apskritai ima atrodyti, kad jūsų pastangos sulieknėti – tai lyg kova su vėjo malūnais? 

Papasakokite savo istoriją, dalyvaukite konkurse ir laimėkite profesionalią mitybos ir sporto konsultaciją visiems metams!

Jūsų istorijų, parašytų tvarkinga lietuvių kalba, laukiame iki gegužės 14 dienos el. paštu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.

Jeigu tik įmanoma, pridėkite ir savo nuotraukų.

Trijų, redakcijos nuomone, įdomiausių istorijų autorių lauks KILO.LT prizai. I vieta – 399 Lt vertės metų narystė mitybos ir sporto konsultacijoms internetu ir 139 Lt vertės papildų rinkinys deginantiems riebalus. II ir III vietos laimėtojams teks 3 mėnesių narystė mitybos ir sporto konsultacijoms.

KILO.LT – tai mitybos ir sporto konsultantas internetu. Tai unikali sistema, kuri kartu su profesionalų komanda padės susikurti norimas kūno linijas. KILO.LT metodai paremti šiuolaikiniu mokslu ir ekspertų asmenine patirtimi. Kaip pasinaudoti KILO.LT naryste,  plačiau skaitykite čia.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.