5 priežastys, kodėl nebalsuoja emigrantai

Perskaičius straipsnį „Kodėl nebalsuoja emigrantai“ tenka pripažinti, kad, nepaisant kelių nepamatuotų priekaištų, autorius į dienos šviesą iškelia itin aktualią, su rinkiminiu emigrantų aktyvumu susijusią problemą.

Daugiau nuotraukų (1)

Ieva Davydenko

May 20, 2014, 10:18 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 6:00 PM

Kalbėti ir diskutuoti šia tema galima būtų ilgai ir nuobodžiai, todėl taupydama visų šiandien labai brangų laiką, norėčiau pabandyti įvardinti penkias, mano nuomones pagrindines priežastis, dėl kurių emigrantai nebalsuoja ar balsuoja itin vangiai.

1. Nes negali to daryti internetu, o pasiekti ambasadą ar konsulatą neturi laiko ar galimybių. Būtų naivu tikėtis, kad, pavyzdžiui, Lidso ar Jorko mieste šiaurinėje Jungtinės Karalystės dalyje gyvenantis lietuvis rinkimų sekmadienį (turbūt vienintelę laisvą nuo darbo dieną) skubėtų į kone už 300 kilometrų esančią Lietuvos ambasadą Londono mieste balsuoti. Ką jau besakyti apie atstumus Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Taigi, tai - pirma, pagrindinė ir svarbiausia priežastis. Ją, kaip žinia, išspręstų tik elektroninio balsavimo įvedimas. Belieka tikėtis, kad Seimo nariams užteks sveiko proto ir politinės valios tokį įstatymą kuo greičiau priimti.

2. Nes neturi Lietuvos pilietybės, o tuo pačiu ir teisės balsuoti. Diskusijų apie dvigubą pilietybę pastaraisiais metais būta išties nemažai. Remiantis naujausiais duomenimis, už dvigubą pilietybę pasisako daugiau nei pusė mūsų šalies gyventojų. Daugiausiai tam pritariančių, kaip ir galima tikėtis, yra tarp jaunimo.

Tačiau yra nemažai konservatyviai ir nacionalistiškai nusiteikusių žmonių, manančių, kad dviguba pilietybė kone iškart išnaikintų lietuvių tautą. Taigi, kol kas dviguba pilietybė yra apribota šalies Konstitucijos, piliečių nuomonė šiuo klausimu nėra vieninga, o politinės partijos delsia priimti sprendimą.

Akivaizdu, kad potencialių rinkėjų rato praplėtimas ne tik pasiųstų teigiamą signalą gyvenantiems užsienyje, tačiau taip pat teigiamai atsilieptų bendram balsuojančiųjų skaičiui.

3. Nes nėra pakankamai informuoti apie rinkimų tvarką (laiką, balsavimo registraciją tvarką). Pastaruoju metu susirūpinta, kad pagrindinė informacija apie rinkimus turi būti pateikiama moderniai, ir kiekvienam piliečiui suprantama forma, tačiau gyvenantieji užsienyje vis dar pasigenda koncentruotos informacijos apie tai, kaip, kur, iki kada ir kokia tvarka registruotis balsavimui, kaip balsuoti paštu ir panašiai.

Tas pats pasakytina ir apie kandidatuojančiųjų programas, deklaruojamas nuostatas ir jų atliktus darbus. Taigi, bendroji informacija apie rinkimus ir kandidatuojančiųjų nuostatas pateikta koncentruota, aiškia ir visiems prieinama forma neleistų rinkėjams savo nebalsavimo pateisinti informacijos trūkumu ir itin tautoje populiaria fraze „o aš nežinau, kas ką siūlo“.

4. Nes akyse nėra matę kandidatų ir nežino, ką šie mano apie emigraciją / emigrantus ir ką jiems siūlo. Įprastai likus keliems mėnesiams iki rinkimų kandidatai itin aktyviai lanko įvairias Lietuvos savivaldybes, organizacijas, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, patys juos rengia ir visais kitais įmanomais būdais stengiasi būti „kuo arčiau žmogaus“. Deja, nepaisant pigių aviabilietų ir kelionės trukmės, retas kandidatas apsilanko gausiai emigrantų gyvenamosiose užsienio (ypač Europos) valstybėse.

Ši tendencija būtų ne tiek svarbi, jei ne visų politikų garsiai deklaruojama „išsivaikščiojanti, nykstanti Lietuva“, didžiulė emigracija, darbo jėgos ir protų nutekėjimas. Belieka tikėtis, jog politikai ir su jais dirbantys rinkimų strategai ateityje ras darbotvarkėse vietos ne tik susitikimams su rinkėjais Panevėžyje, bet ir Londone.

5. Nes jiems, kaip ir gyvenantiems Lietuvoje, valdžia bloga ir rinkimai nieko vis tiek nepakeis. Net ir įvedus elektroninį balsavimą, dvigubą pilietybę, susodinus visus kandidatus ir pateikus visą įmanomą rinkiminę informaciją, egzistuoja didelė dalis viskuo nusivylusių, piktų ir kategoriškai rinkimų atžvilgiu nusiteikusių žmonių.

Užuot atėję prie balsadėžių ir sugadinę teisėtai jiems priklausantį rinkimų biuletenį, jie pasirenka nuolatinio protesto, kritikos ir visko engimo politiką. Viena vertus, tai taip yra pat jų teisė, tačiau reikia tikėtis, jog posakis „kol neprarandi, tol nevertini“ laisvai, demokratiškai Lietuvos piliečių rinkiminiai teisei niekada negalės būti pritaikytas.

Ieva Davydenko yra Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatorė. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.