Ne, neisiu balsuoti ir šį kartą. Negaliu atiduoti savo balso tiems, kas tingi net susigalvoti kokių šviežių rinkiminių triukų. Jei jau negali išlaužti tokio menkniekio, tai kokia iš jų nauda Briuselyje? Kokias vertybes jie ten žada ginti? Išskyrus tradicinės šeimos paminėjimą siaubinga laužyta lietuvių kalba (po Conchitos eurovizinio pagiedojimo niekas jau nebijo Putino ir jo tankų, visi baidosi gėjų), nei viena krikščioniška vertybė nebuvo paminėta...
Vargu ar besiveržiantys geresnio gyvenimo ir belgiško šokolado link galėtų išvardinti tas minėtas vertybes. Nors vieną, kad ir meilę savo artimam. Juk tą meilę labai trukdytų reikšti priešininkų kakleliai, tabaluojantys dantyse ir nustipęs koloradas atlape.
Nebalsuosiu ir už tuos, kurie žada parodyti sveiko proto pergales. Vien todėl, kad iš plakatų žiba tokiomis dirbtinėmis šypsenomis, lyg suriesti insulto, o akys virš tų šypsenų gudrios, godžios ir šaltos. Mieli hm... politikai, akys - sielos veidrodis, o ne lyg PVA priklijuota šypsena!
Pasirepetuokit nors prieš veidrodį, kad nebaugintumėte prašieptais dantimis senučių ir mažų vaikų. Mano balso tikrai neverti ir tie, kas gieda seną nuvalkiotą šlagerį apie „nusipelnėme gyventi...“, pensijas gražinsim, pašalpas pakelsim, socialines išmokas kilstelėsim, nes visi nusipelno oraus gyvenimo. Kam priimti protingus sprendimus... kam apskritai priimti sprendimus!
Pasirinkime tiksline savo auditorija ir pagrindiniais rinkėjais naivius lyg maži vaikeliai pensininkus (jų korta politikai be jokios sąžinės žaidžia jau dešimtis metų ir vis išlošia) bei gyvenančius iš pašalpų. Na, dar pažadėkit degtinę atpiginti ir galėsit toliau augintis prasigėrusią, nusivalkiojusią, pašalpų šeriamą naujų rinkėjų kartą. Kokie šaukliai, tokie tiesą sakant ir pasekėjai. Nors pasekėjų gaila. Iš pašalpos ar pensijos, ką ten belgiško šokolado, naminukės kasdien neprirysi!
Va, jei ateitų į tribūną toks tūlas Juozas, Valerijus ar Petras – be reklaminės šypsenos ir su visu deramu rimtumu pareikštų: broliai ir seserys, turiu prisipažinti, negalvoju aš apie Lietuvą ir Briuselyje apie ją nežadu galvoti. Iki gyvo kaulo įgriso man šita šalis, jūs su savo priekaištais ir pustuštėm rinkimų apygardom. Negaliu daugiau aš čia gyventi, norisi kažko tokio, civilizuoto.
Kad ir pagarba, ir limuzinai, ir atlyginimas eurais. Pageidautina didelis ir laiku. Ne, aš negalvoju apie Lietuvą... Nežadu dirbti vardan tos, žadu dirbti dėl savęs ir savo giminės gerovės. Nejaučiu nei mažiausios gėdos tai pareikšdamas, nes tai yra gryniausia tiesa. Balsuokit už mane, nes esu susireikšminęs godus šmikis. Bet nors neplaunu jums smegenų, nors nemeluoju. Sakau viską taip, kaip yra. Ir jums rinktis, balsuoti už mane, ar balsuoti už juos, šeriančius jus pažadais iki susivėmimo. Tai kaip, broliai ir seserys?
Žinote... aš balsuočiau.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
