Politines partijas suvokiu kaip grupę žmonių, siekiančių tam tikrų ideologinių tikslų. Tačiau man kyla klausimas (ir, tikiuosi, ne man vienam), kokia ideologija yra, tarkime, Lenkų ir Rusų aljanso bloko? Tuo pat metu kyla ir daugiau klausimų: nejaugi Lietuvos tautinės mažumos yra kitokie? Turintys savo ideologiją? Galų gale ar tai, kad esi lenkas, galbūt reiškia ne tautybę, o.... diagnozę?
Drįstu tai neigti, nes kaimyninėje Lenkijoje, lenkus atstovauja ne Lenkijos Lenkų rinkimų akcija, o keletas skirtingų ideologijų partijų. Tad Kodėl mūsų šalyje konservatyvioji Lietuvos tautinių mažumų dalis negali patraukti į konservatyvias Lietuvos partijas, liberalioji dalis – į liberalias ar kitas ideologiškai jiems priimtinas partijas? Juk toks tautinių mažumų atstovavimas būtų gerokai naudingesnis ir jiems patiems, kadangi tautinių mažumų klausimai būtų svarstomi daug platesniame lygmenyje, nes tai būtų kiekvienos partijos interesas, o dabar jos turi pilną teisę nusimesti atsakomybę, nes Lietuvos lenkus ar rusus atstovauja jų partijos. Taip atsiranda ir neapykanta vienas kitam.
Deja, tačiau tai naudinga jų vedliui Valdemarui Tomaševskiui. Juk net naujai suburta koalicija Europos parlamento rinkimams vadinasi „Valdemaro Tomaševskio blokas“. Natūralu, kad prie rinkimų balsadėžių stojantys rinkėjai dažnai renkasi sau ideologiškai artimas partijas. Dažnai tarp atskirų partijų dėl ginamų interesų ar idėjinių vertybių kyla net konfliktai, o tai, panašu, jog V.Tomaševskiui yra ypač svarbus politikos elementas. Juk tai, kad žmones lengviau valdyti, kuomet juos vienija bendras priešas pastebėjo jau praėjusio amžiaus politikai, kaltę vertę ant visko, kas tik pasitaiko – žydų, verslininkų ir t.t. Šiais laikais panašia politika užsiima komunistinė Šiaurės Korėja, kurios lyderiui Kim Jong-nui ne ką nusileidžia ir Lietuvos lenkų vadas.
Pastaraisiais amžiais pabjurę Lietuvos ir Lenkijos santykiai duoda pretekstą tautų konfliktui, o jam Lietuvoje diriguoja tas pats V.Tomaševkis. Iš esmės jam tai yra naudinga, nes, kaip parodė pastarieji Prezidento rinkimai, jį palaiko daugiau nei 100 tūkstančių rinkėjų. Akivaizdu, jog lenkiškas nacionalizmas Lietuvoje ir įtampos kurstymas jam atnešė vietą Seime, o vėliau – Europos parlamente. O gaila, nes vakar girdėti debatai parodė, jog ši partija taip pat turi protingų žmonių, kurie galėtų įsilieti į Lietuvos politinį gyvenimą pilnavertiškai, tačiau taip pat natūraliai, kaip socialdemokratas nebalsuoja už konservatorius, arba liberalas už socialdemokratus, lietuvis nebalsuos už lenką.
Tiesą sakant, tautiniu pagrindu Lietuvoje kuriamos partijos mane taip pat net šiek tiek žeidžia. Tai rodo, jog kitataučiai laiko save svarbesniais už kitus, nes pilietiški ir politiškai supratingi Lietuvos gyventojai išsiskirsto į partijas pagal ideologijas, o kitataučiai, tuo pačiu dar akivaizdžiai saistomi ir su kita valstybe, kuria partijas, kuriose žmonės laikosi ne ideologinių, o tautinių principų.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog nesu tautininkas ar nacionalistas. Man visiškai ne gaila ir tai, kad kažkur Šalčininkų rajone kabėtų lentelės su lenkiškais užrašais, tačiau reikia suvokti, jog žaisdami žaidimą, turime žaisti pagal šeimininkų taisykles, o tai akivaizdžiai stengiamasi atmesti. Norėtųsi gyventi tokioje valstybėje, kurioje žmonės neskirstomi į lenkus, lietuvius ar rusus, o visi būtų laikomi pilnateisiais Lietuvos piliečiais. Galų gale pažįstų ne vieną šaunų Lietuvos lenką.
Tiesa, už lenkų rinkimų akciją jie nebalsuoja... Beje, nebalsuoju ir aš. Tiesą sakant, nebalsuoju iš viso, nes esu nepilnametis, tačiau man rūpi...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
