2005 m. pabaigoje man paskambino nepažįstamas žmogus (žinoma, prisistatė vardu pavarde ir kuo dirba) ir pranešė, kad mums yra atkurta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą ir kad parduočiau jam. Buvo šokas, iš kur nepažįstamas asmuo gavo telefono numerį, o tuo labiau ne valstybės tarnautojas.
Iš žemėtvarkos skyriaus niekas nepranešė nei žodžiu, nei raštu, kol po tokio paslaptingo skambučio pati nenuėjau įsitikinti. Va, čia ir prasidėjo mūsų vargelis, kuris tęsiasi iki šiol.
Pirmiausia: apskrities viršininko įsakyme buvo nurodyta: 1) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė; 2) ūkinės veiklos būdas ir pobūdis žemės sklype - rekreacinės teritorijos; trumpalaikio poilsio statinių statybos.
Rašiau ir vieniems ir kitiems, kodėl rekreacinė, atsakymo negavau, o ką pasakė žodžiais tai neįrodysiu. Negana to, kai buvo žemės sklypo ribų geodeziniai matavimai, beje, daromi su klaidomis ir mums nežinant, ir pakišti mums pasirašyti, ant akto, pasakant, kad taip liepė valdžia. O kas beliko, pasirašėm.
Pirmiausia pradėjome žemės sklypo valymą nuo šiukšlių, kuris buvo paverstas sąvartynu. Mums čia būnant, kartais ateidavo pilietis, kuris man skambino, ir vėl ne kartą prašė parduoti žemės sklypą, pasakodamas ką nori čia statyti (svetimų svajonių negaliu išduoti). Net įvardijo ne kartą valdininko pavardę, kas pažadėjo jam šį sklypą (jeigu nebuvo tik jo išsigalvojimas), bet po griežto atsakymo, kad neparduosim, buvau perspėta, kad mane iš čia vis vien išvarys.
Apie savaitę mums nebūnant sklype, pamatėm, kad čia ne tik mes tvarkomės, bet ir pašaliniai. Žemės sklypo riboženkliai panaikinti, tinklo tvora nuversta ir privežta žemių su šiukšlėmis, kaip vėliau sužinojome - buvo vežamos iš netolimos gatvės, kurios nereikalingos prieš asfaltavimą. Kai kreipiausi į pilietį, kad būtų pašalintos be mano sutikimo suvežtos šiukšlės, jis man pasakė, kad čia jas laikys trejus metus, kad sutvirtėtų jo būsimos tvoros pamatai (kurių aukštis apie 1,4 metro), o dar vėliau sakydavo, kad tos žemės jau buvo, jiems nupirkus nekilnojamą turtą.
Kai supratau, kad yra žaidžiama kaip katinas su pele, nutariau kreiptis pagalbos į valdininkus. Bet buvau siuntinėjama vis pas kitus, kad nereikėtų spęsti šios problemos, kol neapsiėmė žemėtvarkos specialistai. Pirmą kartą atvykę, pažeidimo nustatyti negalėjo, nes nerado riboženklių, bet ne aš juos panaikinau, o buvo užpilti žemėmis. Kviečiau matininkus, kad būtų naujai sudėti žemės sklypo riboženkliai.
Kai atvyko antrą kartą komisija, dargi neperspėję (net su žurnalistu-fotografu) ir iš „akies“ nustatė 7 kv.m pažeidimą, neįskaičiuodami privežtą šiukšlyną. Turėjau sutikti, juk čia specialistai dirba! Pažeidėją padavė į teismą. Čia dar gražiau, teismas nutarė administracinę bylą nutraukti, nesant pažeidimo. Laimėjau tik tiek, kad pažeidėjos advokatas pasakė, kad savo žemės sklype galiu daryti ką noriu ir pačiai pašalinti suvežtą šiukšlyną. Paprašytas žmogus su technika išstūmė lauk.
Atsivėrė dar vienas paslėptas vaizdelis. Radome prie tvoros pritvirtintas atramas – statinius, 13 vnt. Mano žemės sklypo dokumentuose jų nebuvo ir nėra. Registruotu laišku piliečiui pasiunčiau prašymą, kad būtų pašalinti šie statiniai, bet jie tebėra iki šiol.
Pradėjome ruošti dokumentus žemės paskirties pakeitimui į gyvenamąją teritoriją. Kliūčių buvo begalės, nes buvo diriguojama sutrukdymui. Bet sprendimas buvo gautas, dalį žemės sklypo pakeisti į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.
Nepaisant visokių nutikimų, tvarkėmės sklype tolau. Prisivežėm žemių nedidelei kūdrai užpilti, buvo leidimas patvirtintas detaliajame plane. Bet aplinkiniai gyventojai pasipiktinę, kad čia neva lašišų nerštavietė, išsikvietė žurnalistę bei fotografą. Žurnalistės tyrime mano veiksmai buvo teisėti. Save gerbiantis žmogus be šeimininko žinios tikrai nelandžios po svetimą valdą (patvirtino ir fotografo nuotrauka).
Daug kartų teko išprašyti šunelių šeimininkus, kodėl būtent čia, juk šalia didžiausi valstybės tušti laukai, reikia tik nusišienauti žolę. Keliems tereikėjo vieno paprašymo.
Neužilgo vienas valdininkas liepė pasidaryti kūdros užvertimo projektą. Pasidariau dėl šventos ramybės, kad įrodyčiau, kad mano žemės nevogtos ir panašiai. Žemės suvežtos, bet toliau nieko negaliu daryti, kol nebus patvirtintas projektas. Taip praėjo visi metai. Pasirodo, ir čia buvau mulkinama, kol savivaldybės darbuotoja neišdavė patvirtinimo dokumento, kad nereikalingas joks projektas kūdros užvertimui. Iš širdies jai tariu ačiū.
Būnant nuolatinėje baimėje, kartą nutariau netylėti, parašiau policijai, kad man buvo grasinama susidoroti. Manau, čia ir įpyliau paskutinį alyvos lašą į ugnį. Padavė į teismą savivaldybę, kad būtų panaikintas tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinimu buvo pakeista žemės paskirtis. Prieš viešą gyventojų svarstymą, asmeniškai aplinkiniams gyventojams įteikiau kvietimus ir turiu parašus su datomis, kad yra informuoti.
Projektuotojas net papildomai padarė stendą šalia sklypo, dar buvo laikraštyje ir savivaldybės internetiniame puslapyje. Viešame svarstyme kažkodėl su pretenzijomis niekas nepasirodė. O vėliau pareiškėja teismui nurodo, kad pažeidžia jos interesus ir turėjo pagrįstų lūkesčių, ir turi būti žemės sklypas skirtas bendram viešam naudojimui.
Pareiškėjai pranešimą tai asmeniškai dėl viešo svarstymo, nuvežiau į darbą ir atsiklausiusi telefonu vyro leidimą, taip pat pasirašė. Juk ir pačios pareiškėjos žemės sklypo dalis yra ankščiau mūsų buvusio sklypo teritorijoje, tai reiškia taip pat viešam naudojimui! Trys metai teismuose ir pagaliau pareiškėja laimėjo. Argi dabar laimingesni?
Nemanau. Per šiuos metus buvo žmonių, kurie patardavo ir padėdavo kuo galėjo, bet buvo ir apsimetėlių. Nemanau, kad čia viskas baigėsi, dar „siurprizų“ sulauksiu ,įdomesniais pasidalysiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
